Haleakalos nacionalinis parkas

Koordinatės: 20°43′0″ š. pl. 156°10′0″ v. ilg. / 20.71667°š. pl. 156.16667°r. ilg. / 20.71667; 156.16667
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Haleakalos nacionalinis parkas
IUCN II kategorija (nacionalinis parkas)
Haleakalos ugnikalnio kraterio vazdas
Haleakalos ugnikalnio kraterio vazdas
Vieta: Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
(Havajų vėliava Havajai)
Artimiausia didesnė gyvenvietė: Pukalanis
Žemėlapis rodantis Haleakalos nacionalinis parkas vietą.
Haleakalos nacionalinis parkas
Koordinatės: 20°43′0″ š. pl. 156°10′0″ v. ilg. / 20.71667°š. pl. 156.16667°r. ilg. / 20.71667; 156.16667
Plotas: 134,62 km²
Įkurtas: 1961 m.
Lankomumas: 1 112 390 (2017 m.)
Valdymas: Nacionalinių parkų tarnyba
Vikiteka: Haleakalos nacionalinis parkas
Vaizdas iš lankytojų centro 2 970 m aukštyje
Kipahulu pakrantė

Haleakalos nacionalinis parkas (angl. Haleakalā National Park) – nacionalinis parkas, įsikūręs JAV, Havajuose, Maui saloje. Įsteigtas 1961 m., kai atsiskyrė nuo Havajų ugnikalnių nacionalinio parko. Parkas saugo Halekalos vulkaninį kraterį ir aplinkines teritorijas, apima 134,62 km² plotą, iš kurio 77,98 km² sudaro žmogaus veiklos nepaliesta laukinė gamta.[1] Haleakala – didžiausias pasaulyje užgesęs ugnikalnis, esantis 3055 m aukštyje, supamas debesų. Jo vardas havajiečių kalba reiškia „Saulės namai“. Paskutinį kartą buvo išsiveržęs tarp 1480 ir 1600 m.[2] Parką saloje sudaro dvi dalys: ugnikalnio viršūnė ir pakrantės Kipahulu rajonas.

Viršukalnė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į kalną veda smarkiai vingiuotas, bet gerai prižiūrimas valstijos kelias nr. 378. Viršukalnėje yra susiformavęs Haleakalos krateris, vulkano viršūnė ir ją supanti aplinka. Šioje parko dalyje įkurtas lankytojų centras, kuriame yra automobilių stovėjimo aikštelė ir poilsio patalpos. Aukščiausioje kalno vietoje yra dar viena automobilių stovėjimo aikštelė ir atvira apžvalgos aikštelė.

Pagrindinis šios parko dalies objektas neabejotinai yra garsusis Haleakalos krateris. Jis didžiulis: 11,25 km išilgai, 3.2 km skersai ir apie 790 m gylio. Kraterio vidiniam kraštovaizdžiui būdinga daugelis vulkaninių elementų, įskaitant didelius šlako kūgius. Nuo viršukalnės į kraterį leidžiasi du pagrindiniai takai, skirti žygeiviams, kurie gali apsistoti vienoje iš trijų trobelių (reikia rezervuoti iš anksto).

Kiekvieną rytą lankytojai atvyksta į ugnikalnio viršūnę stebėti įspūdingą saulėtekį. Kiekvieną vakarą čia būna dar daugiau lankytojų, kad pamatytų vienodai nuostabų saulėlydį. Bet kuriuo atveju gali būti labai šalta. Viena iš parko atrakcijų yra įveista Hosmerio giraitė, unikalus svetimžemių medžių miškas, įskaitant himalajinį kedrą, japoninę kriptomeriją, eukaliptusAustralijos, keletą rūšių iš Šiaurės Amerikos (pušis, egles, kiparisus, kėnius ir kt.). Vietiniai augalai ir medžiai taip pat auga šiame miške, tačiau jie nėra labai įprasti, nes negauna pakankamai šviesos, kurią nustelbia aukštesni svetimžemiai medžiai.

Parkas yra žinomas dėl unikalių vulkaninių objektų ir kraštovaizdžių, taip pat ir neįprastai aiškaus naktinio dangaus. Haleakala yra viena iš geriausių vietų JAV astronomijos mėgėjams, o žiūronus ir teleskopus galima išsinuomoti iš daugelio vietos prekybininkų.

Kipahulu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antroji parko dalis apima Kipahulu rajoną, pasiekiamą vingiuotu pakrantės keliu. Vietovė yra apatinėje Kipahulu slėnio dalyje, žinoma kaip Kipahulu slėnio biologinis rezervatas. Rezervatas uždaras visuomenei ir nelankomas, siekiant išsaugoti vietines augalų ir gyvūnų rūšis šiame atogrąžų miške. Palei Palikea upę telkšo daugiau nei dvi dešimtys ežerėlių, kuriuose gyvena retos gėlavandenės žuvys. Parko lankytojai gali pasirinkti plaukiojimą šiuose vandens telkiniuose, arba eiti į žygį ir pasiekti Vaimoku krioklio papėdę.

Flora ir fauna[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dėl Havajų salų vulkaninės kilmės ir izoliacijos regione gausu endeminių rūšių. Haleakalos nacionaliniame parke yra daugiau nykstančių rūšių nei bet kuriame kitame Jungtinių Valstijų nacionaliniame parke.[3] Padažnėjus lankytojų kelionių į šią salos dalį, kai kurios vietinės rūšys ėmė nykti. Vienas iš pavyzdžių yra astrinių šeimos Argyroxiphium sandwicense macrocephalum augalas, kuris anksčiau dengė Haleakala kalną tokiu laipsniu, kad kalnas atrodė kaip apsnigtas.[4] Iš kitų nykstančių rūšių pažymėtina nykstanti Schiedea haleakalensis.[5]

Parke yra daugybė lėtūnų („vandens meškučių“) rūšių, išgyvenančių ekstremaliose sąlygose netoli viršukalnės. Taip pat galima pamatyti havajines bernikles jų natūralioje buveinėje Haleakalos krateryje. Nors berniklės parke buvo visiškai išnykusios, 1946 m. jos vėl buvo introdukuotos su skautų pagalba. Jie savo kuprinėse jaunus paukščius nugabeno į kraterį.[6]

Haleakalos observatorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Haleakalos observatorija yra svarbi dangaus stebėjimo vieta netoli parko lankytojų centro. Ji įsikūrusi virš tropinio inversijos sluoksnio, todėl užtikrinamos puikios stebėjimo sąlygos ir labai aiškus dangus. Jau daugiau nei 40 metų Havajų universiteto Astronomijos institutas čia vykdo specialius astrofizinius eksperimentus. Dėl išskirtinės observatorijos vietos dauguma šių programų negalėjo būti atliekamos kitur pasaulyje. Be kitų, observatorijoje veikia Maui kosmoso stebėjimo sistema, sekanti palydovų ir kosminių šiukšlių judėjimą Žemės orbitoje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „The National Parks: Index 2009–2011“. National Park Service. Nuoroda tikrinta 2012-03-07.
  2. „Youngest lava flows on East Maui probably older than A.D. 1790“. 1999-10-04. Nuoroda tikrinta 2012-03-14.
  3. „Issues“. Friends of Haleakala National Park. Nuoroda tikrinta 2009-03-07.
  4. „Silverswords of Hawaii“. Hawaii Guide. Nuoroda tikrinta 2012-03-14.
  5. Shiedea haleakalensis.[neveikianti nuoroda] The Nature Conservancy.
  6. Hurley, Timothy (2002-07-13). „Maui's Boy Scouts mark 40-year link to nene“. Honolulu Advertiser. Nuoroda tikrinta 2012-03-14.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Haleakalos nacionalinis parkas – kelionių gidai, susiję su straipsniu