Interlingvė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Interlingvė
Occidental, Interlingue
Kūrėjas Edgar de Wahl
Vartojimas Tarptautinė kalba
Kalbančiųjų -

Laisvai: -

Kalbos kodai
ISO 639-1: ie
ISO 639-2: ile
ISO/DIS 639-3: ile
Kalbos emblema
Žurnalas „Cosmoglotta”, 2011 m.

Interlingvė, arba Occidental kalba – dirbtinė kalba, 1922 m. sukurta estų kilmės filologo Edgar de Wahl. Pradžioje vadinta Occidental kalba, 1949 m. buvo pervadinta į interlingvę, kad būtų išvengta neigiamų asociacijų su terminu Vakarų pasaulis (iš angl. Occidental) ir planuotu suartėjimu su interlingua. 1928 m. buvo įkurta Occidental sąjunga ir akademija, populiarinusi šią kalbą. Leistas žurnalas „Kosmoglott”, vėliau „Cosmoglotta”. Buvo plačiau vartojama prieš Antrąjį pasaulinį karą, vėliau jos populiarumas sumenko, 1950–aisiais pradėjus plisti Ric Berger sukurtai interlingua kalbai.

Kalbos ypatybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Interlingvė turi panašumų su Vakarų Europos, visų pirma – romanų kalbomis. Pastebima prancūzų kalbos įtaka daugelio žodžių daryboje ir sintaksėje (priešingai nuo interlingua kalbos, labiau orientuotos į pietines romanų kalbas). Žodžių daryba paremta natūralių kalbų dėsniais, tačiau taip pat reguliuojama vadinamąja de Valio taisykle (De Wahl's rule), veiksmažodžio bendratį verčiant į išvestinius daiktavardžius ir būdvardžius.

Kalboje naudojamos 26 lotynų abėcėlės įprastinės raidės su kai kuriais savotiškais jų deriniais ir tartimi: c ir g prieš priekinius balsius tariami kaip c ir ž. Ch tariami kaip č arba š prieš balsius, ir ch arba k prieš priebalsius ir graikų kilmės žodžiuose. S tampa skardžiu tarp balsių.

Tokia garsų kaita, pasiskolinta iš natūralių kalbų, leidžia išlaikyti pusiausvyrą tarp įprastos tarptautinių žodžių ortografijos ir jų tradicinės tarties. Graikų kilmės žodžiai gali būti užrašyti tiek pagal susiklosčiusią lotynų transkripcijos formą, tiek ir fonetiškai (physica, fysica ir fisica, theosoph ir teosof). Galimas ir sudvejintų priebalsių praleidimas, jei tai nesukuria homonimų (plg. cane, 'šuo' ir canne, 'patranka').

Žodžio kirtis krenta ant balsio prieš paskutinį skiemenį, nors daugiskaitos galūnė -s ir prieveiksmių galūnė -men nedaro įtakos kirčio vietai. Jei pagal pagrindinę taisyklę kirtis pasitaiko priesagose -bil, -ic, -im, -ul, tada jis perkeliamas į antrą skiemenį nuo pabaigos.

Kaip ir anglų kalboje, turi artikelius: žymimąjį the atitinka li, nežymimuosius a, anun. Daiktavardžių daugiskaita sudaroma pridedant -s po priebalsių arba -es po balsių.

Kalbos pavyzdžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Asmeniniai įvardžiai
Vns. Dgs.
I II III I II III
Lietuvių k. tu jis ji - mes jūs jie, jos
Interlingvė yo tu il illa/ella it noi vu ili
Teksto palyginimas
Interlingvė Interlingua Lotynų k. Lietuvių k.

Patre nor, qui es in li cieles,
mey tui nómine esser sanctificat,
mey tui regnia venir,
mey tui vole esser fat,
qualmen in li cieles talmen anc sur li terre.

Patre nostre, qui es in le celos,
que tu nomine sia sanctificate;
que tu regno veni;
que tu voluntate sia facite
como in le celo, etiam super le terra.

Pater noster, qui es in cælis,
sanctificetur nomen tuum.
Adveniat regnum tuum.
Fiat voluntas tua,
sicut in cælo, et in terra.

Tėve mūsų, kuris esi danguje,
teesie šventas tavo vardas;
teateinie tavo karalystė,
teesie tavo valia
kaip danguje, taip ir žemėje.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Wikipedia
Vikipedija Interlingvė
Commons-logo.svg

Vikiteka