Raidė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Senovės graikų raidės ant vazos

Raidė yra abėcėlės (abugidos, abdžado) fonetinis rašto ženklas, taip pat kalbos garso rašmuo.

Paprastai kiekvieną garsą žymime atskira raide: rytas, ritas; kąs, kas. Dažniausiai žodyje raidžių esti tiek kiek garsų, bet kartais raidžių yra daugiau.

Raidė i, eidama minkštumo ženklu, atskiro garso nesudaro: žodyje žiogas yra 6 raidės, bet tik 5 garsai, žodyje žiūriu yra 6 raidės, bet tik 4 garsai.

Priebalsiai c, č yra sudėtiniai garsai − afrikatos (= ts, ). Tokie pat sudėtiniai garsai (afrikatos) yra dz, (dz = d + z; dž = d + ž), tik jie visada žymimi dviem raidėmis, o tariami kaip vienas priebalsinis dvigarsis.

Du vienodi ar panašūs priebalsiai dažniausiai žymimi abu, o tariamas vienas: iššoko; išsirpo. Skirtingi garsai kartais žymimi ta pačia raide, pavyzdžiui, žodyje bėgti rašome g, tariame k, o žodyje bėgog; žodyje brėžti rašome ž, tariame š.

Tas pats garsas kartais žymimas skirtingomis raidėmis: ū žymimas ū (jūs) arba ų (skųs), iy (vys) arba į (drįs).

Kiekviena raidė priklauso kuriai nors rašto sistemai (pvz., lotynų, kirilicos) ir gali būti kelių kalbų abėcėlėse. Dėl to kalbant apie raides vengiama nurodyti jų priklausomybę kuriai nors kalbai. Pavyzdžiui, raidė Ą yra ne tik lietuvių, bet ir lenkų abėcėlėje. Tačiau ji priskiriama tik lotynų rašto sistemai.


Vikiteka