Voldenas, arba gyvenimas miške
Pirmojo leidimo titulinis puslapis su Thoreau sesers Sofijos piešiniu | |
| Autorius | Henry David Thoreau |
| Šalis | JAV |
| Žanras | Memuarai |
| UDK: | 821.111(73)-4 821.111(73)(092) |
| Pilna knyga | WikiSource (ang.) |
| Originalus leidimas | |
| Pavadinimas | Walden; or, Life in the Woods |
| Šalis | JAV |
| Kalba | anglų |
| Leidykla | Ticknor and Fields |
| Išleista | 1854 m. |
| Puslapių | 357 |
| OCLC: | 1150867102 |
| Pirmasis lietuviškas leidimas | |
| Pavadinimas | Voldenas, arba gyvenimas miške |
| Leidykla | Vaga |
| Išleista | 1985 m. |
| Vertėjas | Rolandas Pavilionis |
| Formatas | Kietais viršeliais |
| Puslapių | 253 |
| OCLC: | 29505240 |
Voldenas, arba gyvenimas miške (angl. Walden; or, Life in the Woods) – amerikiečių transcendentalisto filosofo Henrio Deivido Toro žymiausias veikalas. Tai 1854 m. išleisti memuarai apie tai, kaip Toro praleido dvejus metus, dvi savaites ir dvi dienas paties pasistatytoje trobelėje miškuose prie Vodeno tvenkinio, netoli gimtojo Konkordo (Masačiusetsas).
Knygoje autorius pasakoja apie priežastis, paskatinusias jį ryžtis tokiam išbandymui – jis norėjęs patirti tikrą gyvenimą, suvokti gyvenimo esmę, atsisakyti visų nereikalingų daiktų ir santykių. Tačiau Toro pabrėžia, kad jis nesiekiąs gyventi atsiskyrėliškai, bet atsidėti skaitymui, apmąstymams. Išėjau į mišką todėl, kad norėjau gyventi išmintingai, turėti reikalą tik su esmingais gyvenimo faktais ir įsitikinti, kad jis mane gali kažko išmokyti, ir kad prieš pat mirtį nepasirodytų, jog išvis negyvenau.
„Voldene“ autorius nuodugniai aprašo, kaip ir kur pasistatė savo būstą, kaip pragyveno, pateikia visas savo pajamas ir išlaidas. Daug dėmesio skiriama gamtos stebėjimams ir aprašymams – Vodeno ir aplinkinių tvenkinių, miško augalijos ir gyvūnijos, orų, metų laikų. Toro taip pat aprašo kai kuriuos per tuos dvejus metus sutiktus žmones, pateikia jų pasakojimus, vietos tenka ir kitame tvenkinio krante buvusio geležinkelio aprašymui.
Toro iš paties pastebėtų gamtos dėsnių, prieitų išvadų, remdamasis gausia perskaityta literatūra (Biblija, Bhagavadgyta, antikiniai tekstai, Konfucijaus filosofija, anglų, amerikiečių poezija ir proza, kelionių knygos) kuria savo gyvąją filosofiją. „Voldene“ autorius kritikuoja žmonių prisirišimą prie daiktų, nenuovokumą, nesiryžimą siekti teisingumo, apmąsto filosofines, etines problemas (medžioklę, vegetarizmą, vergiją, karą, kūno ir dvasios turtą bei skurdą, žmogaus raidą ir būtį). Toro kūrinyje pabrėžia „paprastą gyvenimą“ kaip laisvės išraišką, gamtą išaukština kaip neatsiejamą žmogaus dalį, kaip žmogaus jausmų atspindį, skatina siekti vidinio, o ne išorinio turto. Autoriaus kalba poetiška, gamtos vaizdai pasitelkiami kaip metaforos. Knyga užbaigiama šiais žodžiais: Išaušta tiktai tas rytas, kuriam mes patys pabundame. Diena ateina po aušros. Saulė tėra ryto žvaigždė.
Pradžioje knyga didelio dėmesio nesusilaukė (per 5 metus parduota 2000 egzempliorių), nesyk kritikų vertinta kaip „ekscentriška“, „mizantropiška“, „savanaudiška“, „pagoniška“, škotų rašytojas ir keliautojas Robertas Luisas Stivensonas Toro aprašytą gyvenimo būdą vadino „moteriška vienatve“. Nepaisant to, knyga vėliau susilaukė didelio susidomėjimo ir tapo amerikiečių literatūros klasika – Toro radikalios, prieš sustabarėjusią visuomenę nukreiptos nuostatos tapo įkvėpimu daugeliui vėlesnių rašytojų, kultūros, politikos veikėjų.
Lietuviškai „Voldeną“ išvertė ir įvadinį straipsnį parašė Rolandas Pavilionis (išleista drauge su kitu Toro veikalu „Apie pilietinio nepaklusnumo pareigą“).