Individualizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Individualizmas – politinė filosofija, moralinė laikysena, socialinis požiūris, pabrėžiantis individo laisvę ir nepriklausomybę. Individualizmas iškelia asmeninius siekius ir vertybes virš visuomenės tikslų bei vertybių. Individualizmas dažnai atmeta tikėjimą, moralines, socialines normas, pabrėžia asmeninių santykių naudą santuokos ir kt. atvejais.[1][2]

Aleksio de Tokvilio įvesta sąvoka XIX a. pirmojoje pusėje. Terminą išplėtojo Adamas Smitas ir Džeremis Bentamas. Politiškai individualizmas siejamas su liberalizmu. Ši ideologija oponuoja kolektyvizmui, kuris iškelia visų pirma visuomenės, valstybės gerovę.[3][4]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. (2000) Encyclopedia of sociology, Borgatta, Edgar F., Montgomery, Rhonda J. V., 2nd ed, New York: Macmillan Reference. ISBN 0-02-864853-6.
  2. (2000) Encyclopedia of psychology, Kazdin, Alan E., Washington, D.C.: American Psychological Association. ISBN 1-55798-650-9.
  3. Individualizmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
  4. Rūta Vainienė. Ekonomikos terminų žodynas. Individualizmas Tyto alba, 2008 m.