Bronchitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Bronchitas (lot. bronchitis) – bronchų uždegimas, kurį sukelia sukelia virusai, bakterijos, rūkymas, kvėpavimo takų gleivinę dirginančios medžiagos, kaip antai: dulkės, dūmai, nuodingos dujos.

Bronchitas prasideda, kai sumažėja organizmo, ypač kvėpavimo takų, atsparumas. Jį silpnina peršalimas, dulkėta aplinka, kitos kvėpavimo takų ligos, nutukimas, alergija, alkoholis, rūkymas, širdies nepakankamumas.

Bronchitas būna ūminis ir lėtinis. Esant ūminiam bronchų uždegimui, paburksta bronchų gleivinė, pogleivis, išsiplečia kraujagyslės, padidėja jų pralaidumas, gleivinės paviršiuje atsiranda skysčio (jame daug leukocitų, bakterijų). Sergančiajam gali pakilti kūno temperatūra (iki 37–38 °C), jis kosti (iš pradžių sausai, vėliau atkosti pūlingų skreplių).
Ligos trukmė – nuo kelių dienų iki kelių savaičių.

Lėtinis bronchitas (kai ligonis serga daugiau nei 2 m. ir kasmet kosti bei skrepliuoja ne trumpiau nei 3 mėn.) paprastai yra rūkymo padarinys. Pradžioje ligonis kosti ir skrepliuoja tik rytais ir šaltuoju metų laiku, vėliau – nuolat.

Bronchitas gali komplikuotis į plaučių uždegimą, bronchektazinę ligą, pneumosklerozę, plaučių emfizemą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą. Gydomas antibakteriniais, atsikosėjimą lengvinančiais, bronchus plečiančiais vaistais, vitaminais, taikoma fizioterapija.[1]

Bronchito formos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Bronchitas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003