Kiotas

Kiotas jap. 京都市

Miesto panorama

Kiotas 35°0′42″ š. pl. 135°46′6″ r. ilg. / 35.01167°š. pl. 135.76833°r. ilg. / 35.01167; 135.76833 (Kiotas)

Laiko juosta: (UTC+9)

Valstybė	Japonija
Regionas	Kansajaus regionas
Prefektūra	Kioto prefektūra

Meras	Daisaku Kadokawa

Gyventojų (2020^[1])	1 463 723
Plotas	827,90 km²
Tankumas (2020^[1])	1 768 žm./km²

Tinklalapis	www.city.kyoto.jp
Vikiteka	Kiotas

UNESCO	(angl.) (pranc.): 688

Kiotas (jap. 京都 = Kyōto – „Sostinės miestas“) – Japonijos miestas Honšiū saloje, viena iš senųjų šalies sostinių, dabar – prefektūros centras. Su Osaka ir Kobe sudaro didelę metropoliją. Tai didelis pramonės, kultūros ir istorijos centras. Išvystyta elektrotechnikos pramonė, mašinų gamyba, spalvotoji metalurgija, žemės ūkio, lengvoji, maisto, chemijos pramonė, gaminamas stiklas, keramika. Seni tradiciniai amatai (lako, porceliano ir bronzos gaminiai, religinės paskirties prekės). Du universitetai.

Kiotas – pagrindinis Japonijos turizmo centras. Čia yra šiuolaikinės dailės muziejus. 1994 m. Kioto senamiestyje ir apylinkėse esantys objektai buvo įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip Senojo Kioto istoriniai paminklai. Tarp jų yra Todži šventykla (VIII–XVII a.), Saihodži, Tenriūdži (abu iš XIV a.), Rioandži (XV a.) vienuolynai. Auksinis paviljonas (Kinkakudži, XIV a.), Sidabrinis paviljonas (Ginkakudži, XV a.), Kijomidzu budistų šventovė (pastatyta 798–1633 m.) ir kt. Tarp lankytinų objektų yra Kacuros rūmų ansamblis (XVII a.), Imperatoriaus rūmai Kiote ir kt.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiotas įkurtas 792–794 m. kaip Heian-kyō. Iki 1868 m. buvo oficiali Japonijos sostinė (paskui ja tapo Tokijas).^[2]

Aukštosios mokyklos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiotas yra vienas akademinių šalies centrų – čia įsikūrusios net 37 aukštojo mokslo įstaigos. Kioto universitetas, vienas valstybinių Japonijos universitetų, yra laikomas vienu geriausiu šalyje; jį yra baigę keletas Nobelio premijos laureatų. Kioto technologijos institutas, vienas žymiausių šalies universitetų, laikomas vienu geriausiu šalyje architektūros ir dizaino studijoms.

Savivaldybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kioto miesto tarybą sudaro 68 išrinkti nariai. Meras – Daisaku Kadokava, nepriklausomasis, remiamas LDPJ.

Rinkimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2008 m. Kioto mero rinkimai

Seniūnijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiotą sudaro 11 seniūnijų (rajonų).

Fušimis (伏見区)
Higašijama (東山区)
Jamašina (山科区)
Kamigio (上京区)
Kita (北区)
Minamis (南区)
Nakagio (中京区)
Nišikio (西京区)
Sakio (左京区)
Šimogio (下京区)
Ukio (右京区)

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nepaisant žemės drebėjimų ir bombardavimų karo metais, tai yra vienas geriausiai išsilaikiusių miestų Japonijoje – čia pilna budistų ir šintoistų šventyklų.

Kiote įsikūręs Kioto tarptautinis mangos muziejus.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Labai gerai išplėtotas turizmas, kuris yra labai svarbus miesto ekonomikai. Miesto kultūrinio paveldo paminklai dažnai lankomi mokyklų grupių iš visos Japonijos, sulaukiama ir daug užsienio turistų.

Švietimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mieste įsikūręs Kioto universitetas laikomas antru prestižiškiausiu universitetu Japonijoje (po Tokijo universiteto). Čia taip pat įsikūręs Kioto technologijos institutas, laikomas vienu geriausiu architektūros ir dizaino studijoms šalyje.