Kiotas

Kiotas jap. 京都市

Miesto panorama

Kiotas 35°0′42″ š. pl. 135°46′6″ r. ilg. / 35.01167°š. pl. 135.76833°r. ilg. / 35.01167; 135.76833 (Kiotas)Koordinatės: 35°0′42″ š. pl. 135°46′6″ r. ilg. / 35.01167°š. pl. 135.76833°r. ilg. / 35.01167; 135.76833 (Kiotas)

Laiko juosta: (UTC+9)

Valstybė:	Japonija
Regionas:	Kansajaus regionas
Prefektūra:	Kioto prefektūra

Meras:	Daisaku Kadokawa

Gyventojų (2011):	1 473 746
Plotas:	827,90 km²
Tankumas (2011):	1 780 žm./km²

Tinklalapis:	www.city.kyoto.jp
Vikiteka:	KiotasVikiteka

UNESCO	(angl.) (pranc.): 688

Kiotas, pagrindinė gatvė, 1891 metais

Kiotas (jap. 京都 = Kyōto – „Sostinės miestas“) – Japonijos miestas Honšiū saloje, viena iš senųjų šalies sostinių, dabar – prefektūros centras. 1,47 mln. gyventojų (2007 m.), su Osaka ir Kobe sudaro didelę metropoliją. Tai didelis pramonės, kultūros ir istorijos centras. Išvystyta elektrotechnikos pramonė, mašinų gamyba, spalvotoji metalurgija, žemės ūkio, lengvoji, maisto, chemijos pramonė, gaminamas stiklas, keramika. Seni tradiciniai amatai (lako, porceliano ir bronzos gaminiai, religinės paskirties prekės). Du universitetai.

Kiotas – pagrindinis Japonijos turizmo centras. Čia yra šiuolaikinės dailės muziejus. Šventykla Todži (VIII–XVII a.), vienuolynai Saihodži ir Tenriūdži (abu iš XIV a.), Rioandži (XV a.). Auksinis paviljonas (Kinkakudži, XIV a.), sidabrinis paviljonas (Ginkakudži, XV a.), Kacuros rūmų ansamblis (XVII a.). Kiemidzu-dera budistų šventovė (pastatyta 798–1633 m.) yra rytinėje miesto dalyje, pagrindiniame jos pastate guli šventas Budos akmuo, prie kurio galima patekti tik tamsiu tuneliu.

Turinys

1 Istorija
2 Aukštosios mokyklos
3 Savivaldybė
- 3.1 Rinkimai
- 3.2 Seniūnijos
4 Kultūra
5 Ekonomika
6 Švietimas
7 Turizmas
8 Simboliai
9 Miestai partneriai
10 Išnašos
11 Nuorodos

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiotas įkurtas 792–794 m. kaip Heiankyō. Iki 1868 m. buvo oficiali Japonijos sostinė (paskui ja tapo Tokijas).

1994 m. Kioto senamiestis įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Aukštosios mokyklos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiotas yra vienas akademinių šalies centrų – čia įsikūrusios net 37 aukštojo mokslo įstaigos. Kioto universitetas, vienas valstybinių Japonijos universitetų, yra laikomas vienu geriausiu šalyje; jį yra baigę keletas Nobelio premijos laureatų. Kioto technologijos institutas, vienas žymiausių šalies universitetų, laikomas vienu geriausiu šalyje architektūros ir dizaino studijoms.

Savivaldybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kioto miesto tarybą sudaro 68 išrinkti nariai. Meras – Daisaku Kadokava, nepriklausomasis, remiamas LDPJ.

Rinkimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2008 m. Kioto mero rinkimai

Seniūnijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiotą sudaro 11 seniūnijų (rajonų).

Fušimis (伏見区)
Higašijama (東山区)
Jamašina (山科区)
Kamigijas (上京区)
Kita (北区)
Minamis (南区)
Nakagijas (中京区)
Nišikijas (西京区)
Sakijas (左京区)
Šimogijas (下京区)
Ukijas (右京区)

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nepaisant žemės drebėjimų ir bombardavimų karo metais, tai yra vienas geriausiai išsilaikiusių miestų Japonijoje – čia pilna budistų ir šintoistų šventyklų.

Kiote įsikūręs Kioto tarptautinis manga muziejus.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Labai gerai išplėtotas turizmas, kuris yra labai svarbus miesto ekonomikai. Miesto kultūrinio paveldo paminklai dažnai lankomi mokyklų grupių iš visos Japonijos, sulaukiama ir daug užsienio turistų.

Švietimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kioto universitetas

Mieste įsikūręs Kioto universitetas laikomas antru prestižiškiausiu universitetu Japonijoje (po Tokijo universiteto). Čia taip pat įsikūręs Kioto technologijos institutas, laikomas vienu geriausiu architektūros ir dizaino studijoms šalyje.