Ocu – Vikipedija

Ocu jap. 大津市



Ocu 35°1′00″ š. pl. 135°51′00″ r. ilg. / 35.01667°š. pl. 135.85000°r. ilg. / 35.01667; 135.85000 (Ocu)

Laiko juosta: (UTC+9)

Valstybė	Japonija
Regionas	Kansajaus regionas
Prefektūra	Šigos prefektūra

Gyventojų (2012)	341 684
Plotas	464,10 km²
Tankumas (2012)	736 žm./km²

Tinklalapis	www.city.otsu.shiga.jp
Vikiteka	Ocu

UNESCO	(angl.) (pranc.): 688

Ocu (jap. 大津市 = Ōtsu-shi) – Šigos prefektūros Japonijoje administracinis centras. 330 tūkst. gyventojų (2008 m.)

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 667 m. iki 672 m. imperatoriaus Tendži čia buvo įkurti Omiocu rūmai.

XII a. Avadzu, pietinėje Ocu dalyje, vyko Avadzu mūšis.

Miestas įkurtas 1898 m. spalio 1 d.

Geografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ocu miestas įsikūręs prie didžiausio Japonijoje Bivos ežero ir Hiėjaus kalno. Pro jį teka Jodas.

Miestai partneriai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lansingas, Mičiganas, JAV (nuo 1969 m. spalio 1 d.)
Interlakenas, Bernas, Šveicarija (nuo 1978 m. spalio 1 d.)
Viurcburgas, Bavarija, Vokietija (nuo 1979 m. vasario 13 d.)
Mudandziangas, Heilongdziangas, Kinijos Liaudies Respublika (nuo 1984 m. gruodžio 3 d.)
Gumi, Šiaurės Kiongsangas, Pietų Korėja (nuo 1990 m. balandžio 12 d.)

Miesto simboliai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Oficiali miesto gėlė – Viola eizanensis, medis – smailiadantė vyšnia (Prunus serrulata) , paukštis – rudagalvis kiras.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ofiicali svetainė Archyvuota kopija 2000-06-22 iš Wayback Machine projekto. (japonų k.)
Oficiali svetainė Archyvuota kopija 2011-09-29 iš Wayback Machine projekto. (angl.)

Šigos prefektūra

Miestai

Apskritys

Ečio apskritis | Gamo apskritis | Higašiadzajaus apskritis | Ikos apskritis | Inukamio apskritis

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Japonijoje

Šiaurės	Širakamio kalnai (1993) · Širetokas (2005) · Hiraidzumis – šventyklos, sodai ir archeologinės vietos, vaizduojančios budistų Tyrąją žemę (2011) · Džiomono kultūros vietovės šiaurinėje Japonijoje (2021) · Sado salos aukso kasyklos (2024)

Vidurio	Istoriniai kaimai Širakava ir Gokajama (1995) · Niko šventvietės ir šventyklos (1999) · Ogasavaros salos (2011) · Fudži kalnas, šventa vieta ir meninio įkvėpimo šaltinis (2013) · Tomiokos šilko fabrikas ir susiję vietos (2014) · · Le Corbusier architektūra: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą (Nacionalinis Vakarų meno muziejus) (2016, kartu su 6 kitom valstybėmis) · Sado salos aukso kasyklos (2024)

Kansajus	Budistų paminklai Horiūdži teritorijoje (1993) · Senojo Kioto istoriniai paminklai (Kiotas, Udžis, Ocu) (1994) · Istoriniai senosios Naros paminklai (1998) · Ki kalno šventvietės ir piligrimų keliai (2004) · Modzu-Furuiči pilkapių grupė (2019)

Vakarų	Himedžio (Baltojo garnio) pilis (1993) · Jakušima (1993) · Hirošimos taikos memorialas (1996) · Icukušimos šintoistų maldykla (1996) · Ivami Gindzano sidabro kasykla ir kultūrinis kraštovaizdis (2004) · Šventoji Okinošimos sala ir susijusios vietos Munakatos regione (2017) · Slaptųjų krikščionių vietovės Nagasakio regione (2018)

Okinava	Gusuku vietovės ir kita Riūkiū karalystės nuosavybė (2000) · Amami Ošima, Tokunošima, šiaurinė Okinava ir Iriomotė (2021)

Visoje šalyje	Meidži pramoninės revoliucijos vietovės: geležis ir plienas, laivų statyba ir anglies kasyba (2015)

Nematerialusis	Nogaku teatras (2008) · Ningio džioruri bunraku lėlių teatras (2008) · Kabukio teatras (2008) · Akiu-no taue šokis (2009) · Daimokutate (2009) · Dainičido bugaku (2009) · Gagaku (2009) · Hajačinės kagura (2009) · Odžija-čidžimis, Ečigo džiofu: bemerijos pluošto technologijos Uonumos regione, Niigatos prefektūroje (2009) · Noto pusiasalio aenokoto (2009) · Tradiciniai ainų šokiai (2009) · Kumiodori, tradicinis Okinavos muzikinis teatras (2010) · Jūki-cumugi, šilko audinių gamybos technika (2010) · Mibu-no hana taue, ryžių sodinimo ritualas Mibu vietovėje, Hirošimoje (2011) · Sada shinno, šventasis šokis Sados maldykloje, Šimanėje (2011) · Nači dengaku, religinis menas atliekamas Načio ugnies šventėje (2012) · Washoku, tradicinė japonų maisto kultūra, ypač Naujų metų švenčių metu (2013) · Washi, tradicinio japoniško rankų darbo popieriaus amatas (2009/2014) · Šventės su šventiniais vežimais (2009/2016) · Raihoshin, kaukėtų dievybių pasirodymai (2009/2018) · Tradiciniai įgūdžiai, technikos ir žinios skirtos Japonijos medinės architektūros išsaugojimui (2020) · Furyu odori – ritualiniai šokiai, persmelkti žmonių vilčių ir maldų (2009/2022) · Sakės gamybos su kodži bakterija tradicinės žinios ir įgūdžiai Japonijoje (2024)

Šis straipsnis apie Japoniją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.