Pereiti prie turinio

Kabuki

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.
Kabukio teatras
Nematerialusis pasaulio paveldas

Kabukio spektaklio scena medžio graviūroje
Vieta Japonijos vėliava Japonija
Regionas** APA
Įrašas 2005/2008
Nuorodos
Nuoroda
Vikiteka: KabukiVikiteka
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Kabukis (jap. 歌舞伎 = Kabuki - "daina-šokis-vaidyba") – tradicinė japonų teatrinio meno sritis.[1] Kabuki vaidina tik vyrai, naudojami impozantiški kostiumai, ryškus makiažas, net kaunamasi kardais. Keturis šimtmečius tai buvo vienas pagrindinių japonų menų. Kai kurios pjesės parašytos XVII a., tačiau dauguma repertuaro buvo sukurta XVIII–XIX a. Dramų tematika ir stilistika varijuoja; kai kuriose vien tik dainuojama, kitose tik kalbama, nors dažniausiai šie išraiškos būdai derinami tarpusavyje.

Kabuki teatras Kiote

Kabuki istorija prasideda nuo XVI a. pabaigos. Edo eros laikais, Japonija buvo išsiskirsčiusi socialinėmis klasėmis. Skirtumas tarp karių ir paprastų piliečių buvo didžiulis, jis netgi lėmė teatro rūšis, kurias vieni ir kiti gali lankyti. Todėl kabuki buvo paplitęs tarp pirklių ir miestelėnų, tačiau dėl socialinių suvaržymu jis buvęs per prastas karių klasės atstovams.

Kabuki tapo vieta, kur galima išreikšti savo jausmus apie tuometinius įvykius ir dauguma istorijų turėjo ryšį su konfliktais tarp žmogiškumo ir feodalinės sistemos.

Tačiau XVII a. pradžioje kabuki buvo visai nepanašus į dabartinį. Tuo metu vaidino tik moterys ir žanras buvo labai populiarus. Bet aktorės dažnai būdavo taip pat ir prostitutės, todėl susirinkdavo daugiausia vyrai. Po kurio laiko valdžia pastebėjo, kad moterys šitaip degraduoja kabuki meną, ir 1629 m. uždraudė moterims jame vaidinti. Kadangi kabuki buvo populiarus, jauni vyrai perėmė moterų pareigas. Bet ir šie aktoriai buvo prieinami prostitucijoje, be to per vaidinimus dažnai kildavo muštynės, todėl ir jauniems vyrams buvo uždrausta vaidinti kabuki 1652 m.

Nuo 1653 m. kabuki teatre galėjo vaidinti tik subrendę vyrai. Žanras pasidarė daug įmantresnis. Scena galėjo suktis, tai leido greitai pakeisti dekoracijas. Atsirado „gėlių takas“ – takas į žiūrovus. Taip pat atsirado ryškus makiažas ir kostiumai. Aktorių veidas nuspalvinamas visiškai baltai, antakiai nupiešiami 1,5 cm aukščiau nei turėtu būti. Nuo lūpų ir antakių spalvos priklauso, kokį vaidmenį aktorius atlieka.

Šiandien kabuki vis dar populiarus ir išliko beveik nepakitęs. 2005 m. kabuki buvo įtrauktas į UNESCO žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą.[2]