Georgas Sableris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Georgas Tomas Sableris (Zableris) (vok. Georg Thomas Sabler, rus. Георг Заблер arba rus. Егор Егорович Саблер, est. Georg Sabler; 1810 m. balandžio 18 d. Haljaloje, Estijos gubernija, Rusijos imperija1865 m. gruodžio 4 d. Vilniuje, Vilniaus gubernija, Rusijos imperija) – Baltijos vokiečių kilmės Rusijos imperijos geodezininkas ir astronomas, dirbęs Estijoje, Rusijoje ir Lietuvoje.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė evangelikų liuteronų pastoriaus šeimoje, brolis Georgas Christianas užaugęs tapo garsiu gydytoju, Maskvos medicinos ir chirurgijos akademijos profesoriumi.

Georgas Tomas mokėsi privačiai, vėliau baigė gimnaziją prie Tartu evangelikų katedros. 18281832 m. studijavo teologiją, o 1832–1839 m. – matematiką Tartu universitete. Dirbo Tartu observatorijos direktoriaus Vilhelmas Struvės jaunesniuoju padėjėju. 18361837 m. dalyvavo ekspedicijoje, kurioje buvo matuojamas Juodosios ir Kaspijos jūrų lygių skirtumas. Apibendrinus ekspedicijos tyrimus, 1839 m. G.Sableriui buvo suteiktas filosofijos daktaro laipsnis.

Tais pačiais metais pervažiavo gyventi į Pulkovą ir tenai 1839–1854 m. darbavosi Nikolajaus observatorijos vyresniuju astronomu. Jis didžiuoju meridianiniu skrituliu matavo tikslias žvaigždžių koordinates, dalyvavo geodezinėje ekspedicijoje tiriant ilgumos skirtumas tarp Pulkovo ir Altonos observatorijų. Buvo vienas iš ekspedicijos dalyvių matuojant Žemės dienovidžio lanką (dabar vad. Struvės geodezinis lanku) Suomijoje ir Besarabijoje. Laisvalaikiu Georgas Sableris šlifuodavo lęšius ir gamindavo achromatinius objektyvus (vienas jų saugomas Vilniaus universiteto Mokslo muziejuje).

1854 m. buvo paskrtas Rusijos mokslų akademijai pavaldžios Vilniaus observatorijos direktoriumi. Jo vadovavimo metu šioje mokslo įstaigoje pirmąkart pasaulyje pradėta tirti Saulės dėmių dinamiką jas fotografuojant, taip pat buvo vykdoma žvaigždžių fotometrija. Be to, tęsė Struvės lanko matavimus, patikslindamas vieno iš atraminių punktų, įrengto šalia Nemėžio kaimelio, geografinę padėtį. 1862 m. jis viešėjo Londone, kur su įžymiu optiku Džonu Henriu Dalmejeriu susitarė dėl prietaiso Saulės dėmėms fiksuoti gamybos. Sugrįžęs į Vilnių, pasijuto negaluojantis (gydytojai jam nustatė galvos auglį) ir po kelių metų, nepasitraukęs iš užimamų pareigų, mirė.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ant gimtojo namo Haljaloje 1991 m. atidengta memorialinė lenta.
  • 200 metų gimimo jubiliejus paminėtas XXIV Baltijos šalių mokslo istorijos konferencijoje Taline.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]