Gegužinės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°00′35″š. pl. 24°30′05″r. ilg. / 55.0096°š. pl. 24.5013°r. ilg. / 55.0096; 24.5013

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Gegužinės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia
The church of Geguzine001.jpg
Vyskupija Kaišiadorių
Dekanatas Kaišiadorių
Savivaldybė Kaišiadorių rajonas
Gyvenvietė Gegužinė (Kaišiadorys)
Adresas Jonavos g. 47
Statybinė medžiaga tašyti akmenys
Pastatyta 1932 m.
Stilius barokas su klasicizmo elementais

Gegužinės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia – bažnyčia, stovinti Gegužinės kaime, kairiajame Neries krante. Istoristinė.

Istorinėje Gegužinėje (dabartinėje Senojoje Gegužinėje) pirmosios ir trečiosios bažnyčios vietą žymi kryžius su medine skulptūra „Prisikėlęs Kristus“ (skulptorius Kęstutis Neniškis), įrengtas stendas. Antrosios ir ketvirtosios bažnyčios vietą dabartinėse Senosios Gegužinės kapinėse žymi granitinė stela, čia įrengta paminklinė lenta kunigo M. Miksevičiaus palaidojimo vietoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia iš šiaurės rytinės pusės

14941500 m. bažnyčią pastatydino Vilniaus vyskupo Adalberto Taboro leidimu LDK didikas Grigalius Stanislovaitis Astikas (Trakų vaivada ir ponų tarybos narys, Ldk Aleksandro rūmų maršalka, Gegužinės dvaro savininkas) ir jo žmona kunigaikštytė Aleksandra Svirskytė-Astikienė. Pirmoji bažnyčia pastatyta Neries ir Beržės santakoje.[1] Vienas pirmųjų kunigų buvo Augustinas de Verchovia, kilęs nuo Poznanės vyskupijos. Nėra žinoma, ar pirmosios bažnyčios fundatoriai ją apdovanojo žemėmis ir privilegijomis, bet žinomos vėlesnės fundacijos – 1520 m. tai padarė kunigaikštytė Jadvyga Benigna Radvilaitė-Astikienė (Polocko vaivados žmona, ji įkūrė ir parapiją), 1530 m. jos sūnus Grigalius Grigalaitis Astikas (Jurgis Astikaitis; dovanojo Romanovščiznos palivarką), o 1587 m. – didikas Jonas Glebavičius (Trakų vaivada ir Gegužinės dvaro savininkas). Pastarasis skyrė bažnyčiai daugiau turtų, dabartinė bažnyčia ir klebonija tebestovi jo dovanotoje žemėje. Beje, J. Glebavičius pašalino iš Gegužinės reformatus, kuriuos anksčiau pats buvo pakvietęs.[2]

1655 m. bažnyčia sudegė Rusijos invazijos metu. Kunigai Simonas Mykolas Jadzikauskas ir Povilas Toločka įvairiu laiku statė pašiūrės tipo bažnytėles („šopas“). 16741710 m. minima laikina bažnyčia. Iki 1680 m. Povilas Toločka pirmosios bažnyčios šventoriuje pastatė antrąją bažnyčią, o ją dar nepabaigtą statyti į savo žemę – Gegužinės miestelį savavališkai perkėlė tuometinis Gegužinės dvaro savininkas generolas-majoras Ernestas Korfas (dabar toje vietoje yra Senosios Gegužinės kapinės). Dėl to buvo bylinėjamasi, po teismų Korfas buvo įpareigotas sugrąžinti bažnyčią senojon vieton, bet ji liko neperkelta.[3] 1735 m. klebonijos palivarke (2 km nuo Gegužinės) kunigas Stanislovas Mykolas Šiukšta pirmosios bažnyčios vietoje pastatė trečiąją bažnyčią-koplyčią (9 m ilgio, 6 m pločio, 4,5 m aukščio). Jos varpinę atstojo senas ąžuolas, į kurį buvo įkeltas nedidelis varpas. Prie abiejų bažnyčių veikė parapinės kapinės, didesnė bažnyčia naudota šventėmis, mažesnė – šiokiadieniais. XVIII a. veikė parapinė mokykla. Dar 1782 m. palivarke bažnyčia buvo gerai prižiūrima, o parapinė po 1812 m. suiro, joje pamaldų nebūdavo. 1812 m. abi bažnyčios apiplėštos. Ilgainiui antroji Gegužinės bažnyčia sunyko. 1815 m. mažoji bažnyčia atstatyta, 1833 m. atnaujinta, bet 1852 m. uždaryta. XIX a. viduryje abi bažnyčios buvo sunykusios.

1852 m. kunigas Matas Miksevičius remiamas dvarininkų Zaleskių pagal architekto Tomo Tišeckio projektą antrosios bažnyčios vietoje pastatydino ketvirtąją Gegužinės bažnyčią. Trečioji bažnyčia-koplyčia buvo nugriauta. Apie 1889 m. Gegužinėje pradėta lietuviškai sakyti pamokslus ir laikyti pamaldas. Klebonas Jurgis Glodenis 1897 m. lietuviškus pamokslus panaikino ir lenkiškai nemokančių vaikų nekatekizuodavo. Žmonėms reikalaujant pamokslai lietuviškai pradėti sakyti 1902 m. 19111915 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.

Informacinis stendas, pastatytas 2019 m. už pietinės bažnyčios šventoriaus sienos

Penktosios – mūrinės bažnyčios pamatai pašventinti 1909 m. vasarą (šventino kunigas Juozapas Bučys), ji buvo statoma iki 1936 m. Bažnyčios architektas – Vaclovas Michnevičius. Iki 1915 m. buvo išmūrytos iš tašytų akmenų sienos, uždengtas stogas, bet I pasaulinis karas sustabdė darbus. Statyba atnaujinta 1928 m. Dar ne visai įrengta bažnyčia 1932 m. pašventinta. Iš senosios bažnyčios ją išardžius 1933 m. pastatyti 2 aukštų parapijos namai. Naujos bažnyčios statyba rūpinosi Juozapas Bučys, klebonavęs Gegužinėje 19111928 m., Stasys Pupaleigis (čia klebonavęs 19281934 m.). 1936 m. dailininkai Jakševičiai suprojektavo ir pastatė altorius (tikriausiai dėl to virš bažnyčios įėjimo statybos metais nurodomi 19091936 m.). 1938 m. bažnyčia konsekruota (vyskupas Juozas Kukta).

19341939 m. Gegužinės klebonas buvo Nikodemas Švogžlys-Milžinas, Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas, poetas, literatas. Po II pasaulinio karo parapijos klebonas Steponas Rudžionis 1946 m. suimtas ir už dalyvavimo pasipriešinimo veikloje nuteistas 25 metus kalėti. Mirė Vorkutos lageryje.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčios interjeras

Bažnyčia istoristinė, lotyniško kryžiaus plano, su 2 bokštais ir trisiene apside. Vidus 3 navų. Šventoriaus tvora akmenų mūro.

Dabartinę medinę kleboniją sudegus senajai 1800 m. pastatydino kunigas Jokūbas Poliakovskis, klebonavęs Gegužinėje 42 metus, o palaidotas 1835 m. trečiojoje bažnyčioje-koplyčioje. Ji išlikusi ant Neries kranto.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Informacinis stendas prie dabartinės bažnyčios vakarinės šventoriaus tvoros.
  2. File:Geguzine 2022d.jpg – informacinis stendas, pastatytas 2019 m. už pietinės bažnyčios šventoriaus tvoros.
  3. Olijardas Lukoševičius. Kaišiadorių bažnytinis paveldas. // psl. 20–23