Gegužinė (Kaišiadorys)
Kitos reikšmės – Gegužinė (reikšmės).
Gegužinė | ||
---|---|---|
Koordinatės | 55°00′29″š. pl. 24°30′11″r. ilg. / 55.008°š. pl. 24.503°r. ilg.Koordinatės: 55°00′29″š. pl. 24°30′11″r. ilg. / 55.008°š. pl. 24.503°r. ilg. | |
Apskritis | ![]() | |
Savivaldybė | ![]() | |
Seniūnija | Palomenės seniūnija | |
Gyventojų skaičius | 48 (2011 m.) | |
Gegužinė – kaimas Kaišiadorių rajono šiaurėje, kairiajame Neries krante, šalia kelio 143 Jonava–Žasliai–Kloniniai Mijaugonys . Kaimas tęsiasi Neries pakrante apie du kilometrus, ją skiria 60 km nuo Neries žiočių Kaune. Ties Gegužine į Nerį įteka nedideli Bošės ir Beržės upeliai. Į pietvakarius nuo kaimo plyti Gegužinės miškas (2367 ha). Į vakarus nuo kaimo teka Lomena, į rytus – Laukysta (abu – Neries intakai).
Kaime stovi tašytų akmenų Gegužinės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia (pastatyta 1932 m.), yra kapinaitės. Netoliese plyti Gegužinės miškas. Ties Gegužine Neryje yra rėva, ten būta Avino (Barono) akmens, trukdžiusio sielininkams.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą] | |||||||||||
![]() |
JONAVA – 20 km RUKLA – 10 km |
![]() | |||||||||
|
|||||||||||
Neprėkšta – 5 km Palomenė – 9 km KAIŠIADORYS – 19 km |
Zūbiškės – 7 km ŽASLIAI – 20 km |
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
150 m į vakarus nuo Gegužinės 1996 m. rasti senovinės gyvenvietės pėdsakai. Ariamame smėlėtame lauke aptikta grublėtosios ir lygiu paviršiumi lipdytinės keramikos šukių bei geležies šlako. Lauke daug apdegusių ir skaldytų akmenų. Gyvenvietės kultūrinis sluoksnis, matyt, neišliko.
Istorinė Gegužinė plyti kairiajame Neries krante, trijų kilometrų ruože. Sena Gegužinė ten, kur Beržė įteka į Nerį, kitapus – Gegužinės palivarko vieta. Nauja Gegužinė – Neries ir Bošės santakoje, susitelkusi apie parapinę Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią.
Gegužinė pirmą kartą archyvuose paminėta XV a. pabaigoje ar 1507 m., ją valdant didikams Astikams. Kada čia įsikūrė gyvenvietė, vėliau tapusi nemažu centru, neaišku. Žinoma, kad LDK metais Gegužinė kurį laiką buvo net valsčiaus centras. Nuo seno šiame krašte buvo garsūs Čičinskai, Rolevskiai, Vadorackiai, Kasakovskiai, baronai Korfai, dvarininkai Bondzinskiai, Zaleskiai, Dambrauskai, Žižnevskiai, Chodkevičiai (Katkevičiai). Kai kurie jų buvo pagrindiniai keturių čia stovėjusių bažnyčių fundatoriai. Pirmąją medinę bažnyčią 1520 m. pastatydino, parapiją įkūrė, ją nekilnojamu turtu aprūpino Benigna Radvilaitė-Astikienė. Radvilos ir Astikai Gegužinėje nuo seno turėjo savo žemes.
Pro Gegužinę ėjo senasis Vilniaus–Kėdainių kelias. Veikė muitinė Neries upėje.[3]
1980 m. rastas Gegužinės lobis (Jonavos raj.).
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
LDK laikai | Gegužinės valsčiaus centras | ? |
1919 m. | Trakų apskritis | |
1946–1947 m. | Žaslių valsčius | Kaišiadorių apskritis |
1947–1950 m. | Gegužinės valsčiaus centras | |
1950–1954 m. | Gegužinės apylinkės centras | Kaišiadorių rajonas |
1954–1986 m. | Zūbiškių apylinkė | |
1986–1995 m. | Palomenės apylinkė | |
1995– | Palomenės seniūnija | Kaišiadorių rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Demografinė raida tarp 1862 m. ir 2011 m. | |||||||||||
1862 m.*[1] | 1905 m.[4] | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1985 m.[7] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur.[8] | 2011 m.sur.[9] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
167 | 242 | 108 | 106 | 173 | 128 | 158 | 91 | 83 | 48 | ||
| |||||||||||
|
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Гегужинъ. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 621 psl. (rus.)
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Vykintas Vaitkevičius. Neris. 2007 metų ekspedicija. Ketvirta knyga. Vilnius: Mintis, 2014.
- ↑ Гошкевич И.И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. Вильна, 1905.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Gegužinė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 536 psl.
- ↑ Gegužinė 2. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 590 psl.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- Gegužinė. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 496 psl.
- aut. Erlanda Vitklauskienė, „Gegužinės parapijos ir bažnyčios istorija“. 2007, Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus.