Pereiti prie turinio

Formulė E

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Formulė E
Kategorija atvirų ratų
Šalys/regionas tarptautinis
Pirmas sezonas 2014 m.
Komandų sk. 11
Lenktynininkų sk. 22
Konstruktorius Spark-Dallara
Padangos Hankook
Čempionas Belgija Stoffel Vandoorne
Komanda čemp. Vokietija Mercedes-EQ
Oficiali svetainė fiaformulae.com/
Dabartinis sezonas
„Abt“ komandos bolidas 2015 m.
Stoffel Vandoorne su antros kartos Spark SRT05e automobiliu.

Formulė E (angl. FIA Formula E Championship) – atvirų ratų automobilių čempionatas. Jame dalyvauja tik elektra varomi lenktyniniai automobiliai.

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2012 m. lapkričio mėnesį buvo užsakyti 42 elektriniai automobiliai, kuriems variklius, pavarų dėžes ir elektroniką tieks Formulės 1 McLaren ekipa.[1]

2012 m. gruodžio mėnesį Italijos sostinė Roma tapo pirmuoju miestu Europoje ir antru pasaulyje po Rio de Žaneiro paskelbusiu apie Formulės E lenktynių organizavimą savo trasoje.[2]

2013 m. kovo 8 d. FIA paskelbė preliminarų pirmojo sezono lenktynių tvarkaraštį – pagal jį lenktynės vyks 10 miestų: Londone, Romoje, Los Andžele, Majamyje, Pekine, Putradžajoje, Buenos Airėse ir Rio di Ženeire.[3] Liepos mėnesį prie čempionato rengėjų prisidėjo Bankokas ir Berlynas.[4]

2013 m. gegužės 15 d. FIA paskelbė informaciją apie pirmąjį Formulės E automobilį. Jį gamins prancūzų įmonės Spark Racing Technology ir Renault, tad jis bus pavadintas „Spark-Renault SRT 01E“. Pakabą automobiliui ruoš italų įmonė Dallara, o padangas gamins Michelin kompanija. Lenktynių metu padangas keisti bus draudžiama, tad jos bus pagamintos taip, kad atlaikytų visą lenktynių distanciją.[5] Skaičiuojama, kad automobilis pasieks 100 km/val greitį per 3 sekundes, o ribotas didžiausias greitis sieks 225 km/val. Ribota variklio galia bus 200 kw, iš kurių 67 bus galima naudoti tik specialių lenkimų metu.[6] Viešumoje automobilis buvo pademonstruotas rugsėjo 10 d. Frankfurto automobilių parodoje.[7]

2013 m. rugsėjo 27 d. FIA moto sporto taryboje buvo paskelbtas pirmojo sezono tvarkaraštis. Jame atsirado trys nauji miestai – Monakas, Punta del Estė ir Honkongas. Tuo tarpu Roma, Rio di Ženeiras ir Pekinas buvo įrašyti į kandidatų sąrašą kitiems sezonams.[8]

Siekiant sumažinti išlaidas komandoms joms leista savo automobilius parduoti dar dvejoms kitoms ekipoms. Šių sandorių suma ribojama iki 350 000 eurų.[9]

2014 m. rugsėjo 12 d. oficialiu čempionato partneriu buvo paskelbta BMW kompanija. Jos naujieji elektriniai automobiliai BMW i8 ir BMW i3 yra naudojami atitinkamai saugos ir lydinčiuoju automobiliu.[10]

2018 m. kovo 6 d. buvo pristatytas naujas antros kartos F-E automobilis Spark SRT05e. Jo didžiausia galia siekia 250 kW, lenktynėse – 200 kW. Maksimalus pasiekiamas greitis – 280 km/val, įsibėgėjimas iki 100 km/val – 2,8 s.[11]

Taškų sistema

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vieta  1   2   3   4   5   6   7   8   9   10   Pole   Greičiausias ratas 
Taškai 25 18 15 12 10 8 6 4 2 1 3 1

Lenktynių formatas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visos lenktynių dalys (treniruotė, kvalifikacija ir lenktynės) vyksta vieną dieną, siekiant taupyti lėšas.[12] [13]

Treniruotės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prieš kiekvieną etapą vyksta dvi laisvos treniruotės. Pirmoji trunka 45 minutes, antroji – 30 min. Jų metu kiekvienas lenktynininkas galės naudotis dvejais automobiliais ir pilna įmanoma galia – 200kw / 270AG.

Kvalifikacija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kvalifikacija prasideda po valandos nuo paskutinių treniruočių pabaigos. Kvalifikacija burtų keliu dalinama į 4 grupes po 5 automobilius. Iš viso ši sesija trunka ne ilgiau 90 minučių. Kiekviena grupė ratams įveikti turi 10 minučių.

Kvalifikacijos metu lenktynininkas gali naudoti tik vieną komandos automobilį su maksimalia 250 kW galia.

Lenktynės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lenktynių startas duodamas praėjus ne mažiau 3 valandoms po kvalifikacijos pabaigos. Lenktynių trukmė - 45 min. plius vienas ratas. Lenktynėms visų automobilių galia ribojama iki 200 kW.

Praėjus 15 minučių po lenktynių starto yra paskelbti penki lenktynininkai, gavę daugiausia sirgalių balsų „FanBoost“ sistemoje. Šie trys lenktynininkai turės teisę papildomai panaudoti vienkartinį galios padidinamą 5 sekundėms iki 200 kW.

Lenktynės prasideda įprastu stovimu startu.

Nuo penktojo sezono lenktynėse naudojama naujas "Atakos režimas". Lenktynininkai gauna papildomą 25 kW galią pravažiavę specialiu ruožu. Šio ruožo ilgis ir vieta yra paskelbiama tik prieš pat lenktynes, kad komandos negalėtų jo įskaičiuoti į savo lenktynių strategiją.[14]

Čempionato įskaita

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čempionato pabaigoje pagal iškovotus taškus apdovanojami asmeninės ir komandinės įskaitos nugalėtojai. Taškai skiriami pirmiems 10 finišavusių (25-18-15-12-10-8-6-4-2-1). Taip pat už pole poziciją skiriami trys taškai, o už greičiausią ratą - 1 taškas (jei finišuota pirmame dešimtuke).

Sustojimai techninėje zonoje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki 2017-2018 m. sezono lenktynėse dalyviai turėjo atlikti vieną privalomą sustojimą. Jo metu lenktynininkai privalėjo pakeisti automobilius. Padangų keitimas įmanomas tik joms prakiurus.

Nuo 2018 m. sezono pradėtas naudoti antros kartos Spark SRT05e modelis ir lenktynėse automobilio keitimo procedūros nebeliko.

Nugalėtojai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sezonas Čempionas Komanda čempionė
Lenktynininkas Komanda Automobilis Komanda Automobilis
2014–15 Brazilija Nelson Piquet Jr. Kinijos LR NEXTEV Team China Racing Spark-Renault SRT_01E Prancūzija e.dams Renault Spark-Renault SRT_01E
2015–16 Šveicarija Sébastien Buemi Prancūzija Renault e.dams Spark-Renault Z.E 15 Prancūzija Renault e.dams Spark-Renault Z.E 15
2016–17 Brazilija Lucas di Grassi Vokietija ABT Schaeffler Audi Sport Spark-ABT Schaeffler FE02 Prancūzija Renault e.Dams Spark-Renault Z.E 16
2017–18 Prancūzija Jean-Éric Vergne Kinijos LR Techeetah Spark-Renault Z.E 17 Vokietija Audi Sport Abt Schaeffler Spark-Audi e-tron FE04
2018–19 Prancūzija Jean-Éric Vergne Kinijos LR DS Techeetah Spark-DS E-Tense FE 19 Kinijos LR DS Techeetah Spark-DS E-Tense FE 19
2019–20 Portugalija António Félix da Costa Kinijos LR DS Techeetah Spark-DS E-Tense FE 19 Kinijos LR DS Techeetah Spark-DS E-Tense FE 19
2020–21 Nyderlandai Nyck de Vries Vokietija Mercedes-EQ Mercedes-Benz EQ Silver Arrow 01 Vokietija Mercedes-EQ Mercedes-Benz EQ Silver Arrow 01
2021–22 Belgija Stoffel Vandoorne Vokietija Mercedes-EQ Mercedes-EQ Silver Arrow 02 Vokietija Mercedes-EQ Mercedes-EQ Silver Arrow 02

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Formula E orders 42 Cars from Spark Racing Technology Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
  2. ↑ Rome signs up for Formula E
  3. ↑ FIA Formula E Preliminary 2014 Calendar Presented to the FIA Archyvuota kopija 2013-03-19 iš Wayback Machine projekto.
  4. ↑ Berlin announced as tenth host city for FIA Formula E Championship[neveikianti nuoroda]
  5. ↑ Official Tyre Supplier: Michelin Archyvuota kopija 2013-08-06 iš Wayback Machine projekto.
  6. ↑ Specification: Spark-Renault SRT_01E Archyvuota kopija 2013-08-06 iš Wayback Machine projekto.
  7. ↑ Formula E unveils new Spark-Renault SRT_01E at Frankfurt Motor Show Archyvuota kopija 2013-09-13 iš Wayback Machine projekto.
  8. ↑ FIA Formula E Championship unveils provisional 2014/2015 calendar Archyvuota kopija 2013-09-29 iš Wayback Machine projekto.
  9. ↑ Alan Interviews Alejandro Agag, Formula E Presentation
  10. ↑ BMW becomes official vehicle partner to Formula E Archyvuota kopija 2014-12-03 iš Wayback Machine projekto.
  11. ↑ Next generation Formula E Car breaks cover in Geneva
  12. ↑ Event Format Archyvuota kopija 2014-05-18 iš Wayback Machine projekto.
  13. ↑ 2014 FIA FORMULA E SPORTING REGULATIONS
  14. ↑ Formula E confirms details of unique boost mode Archyvuota kopija 2021-04-16 iš Wayback Machine projekto.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Formulė_E&oldid=7285985"