Pereiti prie turinio

Š

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuvių abėcėlė
Raidė „Š“ sans-serif ir times šriftu
A Ą B C Č D
E Ę Ė F G H
I Į Y J K L
M N O P R S
Š T U Ų Ū V
Z Ž        

Š ir š – dvidešimt penktoji lietuvių abėcėlės raidė. Lietuvių kalboje raidės pavadinimas yra .

Š yra modifikuota raidė S, XV a. įvesta čeko Jano Huso.[1]

Raidė š naudojama beveik visose lotyniškai užrašomose slavų kalbose (išskyrus lenkų), taip pat baltų, estų, karelų, samių, vepsų kalbose, už Europos ribų – lakotų, šajenų, šiaurės soto, songajų kalbose.[2][3][4] Suomių kalboje ši raidė naudojama tik skoliniuose.[5] Į šią raidę transliteruojama kirilicos raidė Ш.[6]

Daugelyje kitų kalbų garsą [š] atitinka raidžių junginys sh, lenkų kalboje – sz, turkų kalboje – Ş, rumunų kalboje – Ș, portugalų, majų kalbose – X.

Raidė Unicode HTML TeX
Š U+0160 Š \check S
š U+0161 š \check s
  1. Tošović, Branko (2010). Korrelative Grammatik des Bosni(aki)schen, Kroatischen und Serbischen: Dio 1. Phonetik, Phonologie, Prosodie (vokiečių). LIT Verlag Münster. p. 100. ISBN 978-3-6435-0100-4.
  2. Rūk̦e-Dravin̦a, Velta (1977). The Standardization Process in Latvian: 16th Century to the Present. Almqvist & Wiksell international. p. 56. ISBN 978-9-1220-0109-6.
  3. Baldi, Philip; Dini, Pietro U. (2004). Studies in Baltic and Indo-European Linguistics: In Honor of William R. Schmalstieg. John Benjamins Publishing. p. 199. ISBN 978-1-5881-1584-3.
  4. Krajčovič, Rudolf (1975). A historical phonology of the Slovak language. Winter. p. 17. ISBN 978-3-5330-2329-6.
  5. Finnish orthography and the characters š and ž
  6. Daskalov, Roumen; Vezenkov, Alexander (2015). Entangled Histories of the Balkans - Volume Three:Shared Pasts, Disputed Legacies. BRILL. p. 7. ISBN 978-9-0042-9036-5.
Vikižodynas
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Š