Š
Išvaizda
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Lietuvių abėcėlė | |||||||
Raidė „Š“ sans-serif ir times šriftu | |||||||
A | Ą | B | C | Č | D | ||
E | Ę | Ė | F | G | H | ||
I | Į | Y | J | K | L | ||
M | N | O | P | R | S | ||
Š | T | U | Ų | Ū | V | ||
Z | Ž |
Š ir š – dvidešimt penktoji lietuvių abėcėlės raidė. Lietuvių kalboje raidės pavadinimas yra eš.
Š yra modifikuota raidė S, XV a. įvesta čeko Jano Huso.
Raidė š naudojama beveik visose lotyniškai užrašomose slavų kalbose (išskyrus lenkų), taip pat baltų, estų, karelų, samių, vepsų kalbose, už Europos ribų – lakotų, šajenų, šiaurės soto, songajų kalbose. Suomių kalboje ši raidė naudojama tik skoliniuose. Į šią raidę transliteruojama kirilicos raidė Ш.
Daugelyje kitų kalbų garsą [š] atitinka raidžių junginys sh, lenkų kalboje – sz, turkų kalboje – Ş, rumunų kalboje – Ș, portugalų, majų kalbose – X.
Kodai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Raidė | Unicode | HTML | TeX |
---|---|---|---|
Š | U+0160 | Š | \check S
|
š | U+0161 | š | \check s
|
|