Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Š ir š – dvidešimt penktoji lietuvių abėcėlės raidė . Lietuvių kalboje raidės pavadinimas yra eš .
Š yra modifikuota raidė S , XV a. įvesta čeko Jano Huso .[ 1]
Raidė š naudojama beveik visose lotyniškai užrašomose slavų kalbose (išskyrus lenkų), taip pat baltų , estų , karelų , samių , vepsų kalbose, už Europos ribų – lakotų , šajenų , šiaurės soto , songajų kalbose.[ 2] [ 3] [ 4] Suomių kalboje ši raidė naudojama tik skoliniuose.[ 5] Ш .[ 6]
Daugelyje kitų kalbų garsą [š] atitinka raidžių junginys sh , lenkų kalboje – sz , turkų kalboje – Ş , rumunų kalboje – Ș , portugalų, majų kalbose – X .
Raidė
Unicode
HTML
TeX
Š
U+0160
& #352;
\check S
š
U+0161
& #353;
\check s
↑ Tošović, Branko (2010). Korrelative Grammatik des Bosni(aki)schen, Kroatischen und Serbischen: Dio 1. Phonetik, Phonologie, Prosodie 100. ISBN 978-3-6435-0100-4 ↑ Rūk̦e-Dravin̦a, Velta (1977). The Standardization Process in Latvian: 16th Century to the Present . Almqvist & Wiksell international. p. 56. ISBN 978-9-1220-0109-6 ↑ Baldi, Philip; Dini, Pietro U. (2004). Studies in Baltic and Indo-European Linguistics: In Honor of William R. Schmalstieg 199. ISBN 978-1-5881-1584-3 ↑ Krajčovič, Rudolf (1975). A historical phonology of the Slovak language . Winter. p. 17. ISBN 978-3-5330-2329-6 ↑ Finnish orthography and the characters š and ž ↑ Daskalov, Roumen; Vezenkov, Alexander (2015). Entangled Histories of the Balkans - Volume Three:Shared Pasts, Disputed Legacies 7. ISBN 978-9-0042-9036-5
