Ė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Lietuvių abėcėlė
Latin alphabet E with dot above.svg
Raidė „Ė“ sans-serif ir times šriftu
A Ą B C Č D
E Ę Ė F G H
I Į Y J K L
M N O P R S
Š T U Ų Ū V
Z Ž        

Ė ir ė – „E“ raidės pagrindo rašmuo su diakritiniu ženklu tašku. Devintoji lietuvių abėcėlės raidė. Pirmą kartą pavartota 1653 m. D. Kleino gramatikoje.

Be lietuvių (ir žemaičių) kalbos ši raidė naudojama tik šajenų kalboje ir vokiečių kalbos Kelšo tarmėje. Raidė taip pat naudojama transliteruojant kirilicos raidę Э.

Kodai[taisyti | redaguoti kodą]

Simbolis Ė ė
Unikodo pavadinimas LATIN CAPITAL LETTER E WITH DOT ABOVE LATIN SMALL LETTER E WITH DOT ABOVE
Koduotė dešimtainė šešioliktainė dešimtainė šešioliktainė
Unikodas 278 U+0116 279 U+0117
UTF-8 196 150 C4 96 196 151 C4 97
NCR Ė Ė ė ė
ISO 8859-13, Windows-1257 203 CB 235 EB


Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Ė