Ė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Lietuvių abėcėlė
Latin alphabet E with dot above.svg
Raidė „Ė“ sans-serif ir times šriftu
A Ą B C Č D
E Ę Ė F G H
I Į Y J K L
M N O P R S
Š T U Ų Ū V
Z Ž        

Ė ir ė – „E“ raidės pagrindo rašmuo su diakritiniu ženklu tašku. Devintoji lietuvių abėcėlės raidė. Pirmą kartą pavartota 1653 m. D. Kleino gramatikoje.

Be lietuvių (ir žemaičių) kalbos ši raidė naudojama tik šajenų kalboje ir vokiečių kalbos Kelšo tarmėje. Raidė taip pat naudojama transliteruojant kirilicos raidę Э.

Kodai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Simbolis Ė ė
Unikodo pavadinimas LATIN CAPITAL LETTER E WITH DOT ABOVE LATIN SMALL LETTER E WITH DOT ABOVE
Koduotė dešimtainė šešioliktainė dešimtainė šešioliktainė
Unikodas 0 U+0116 0 U+0117
UTF-8 0 00 0 00
NCR � � � �
ISO 8859-13, Windows-1257 0 CB 0 EB


Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Ė