Ę

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Lietuvių abėcėlė
Latin letter Ęę.PNG
Raidė „Ę“ sans-serif ir times šriftu
A Ą B C Č D
E Ę Ė F G H
I Į Y J K L
M N O P R S
Š T U Ų Ū V
Z Ž        

Ę ir ę (liet. e nosinė, lenk. e z ogonkiem, lot. e caudata) – „E“ raidės pagrindo rašmuo su diakritiniu ženklu nosine. Aštuntoji lietuvių abėcėlės raidė.

Raidė yra naudojama lietuvių, lenkų ir dalekarlų (švedų) abėcėlėse. Navahai naudojo išreikšti nazalizuotą balsę . Lotynų, airių ir senovės skandinavų paleografijoje žinoma kaip E caudata „E su uodega“.

Kodai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Simbolis Ę ę
Unikodo pavadinimas LATIN CAPITAL LETTER E WITH OGONEK LATIN SMALL LETTER E WITH OGONEK
Koduotė dešimtainė šešioliktainė dešimtainė šešioliktainė
Unikodas 0 U+0118 0 U+0119
UTF-8 0 00 0 00
NCR � � � �
ISO 8859-2 / ISO 8859-4 0 CA 0 EA
ISO 8859-10 0 DD 0 FD
Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Ę