Fokker F.II
| Fokker F.II | |
| |
| Tipas | Avialaineris |
|---|---|
| Gamintojas | Fokker  /  |
| Kūrėjas | Reinhold Platz |
| Gamybos metai | 1919–1925 m. |
| Pirmas skrydis | 1919 m. spalis |
| Baigtas naudoti | 1934 |
| Pagrindiniai naudotojai | Deutsche Luft-Reederei, Deutsche Luft Hansa, KLM |
| Pagaminta vnt. | 23–25 (įskaitant pagamintus "Fokker-Grulich") |
Fokker F.II – XX a. antrojo dešimtmečio pabaigoje kompanijos „Fokker“ sukurtas keleivinis lėktuvas, pirmasis iš šios įmonės sukurtų keleivinių lėktuvų. Aukštasparnis spyrnis monoplanas „Fokker F.II“ su uždaru keleivių salonu išsiskyrė iš tuo metu bei keleivių pervežimui dažniausiai naudotų demilitarizuotų Pirmojo pasaulinio karo biplanų bombonešių ir buvo sėkmingai parduodamas visoje Europoje ir Šiaurės Amerikoje. F.II buvo vienas pirmųjų lėktuvų modelių, kuriais 1921–1923 m. pradėtas vykdyti reguliarus susisiekimas su Lietuva.
Konstrukcija ir gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
„Fokker F.II“ – vienmotoris aukštasparnis konsolinis monoplanas su laisvai nešančiu sparnu, fiksuota važiuokle ir guminiais amortizatoriais. Šios konstrukcijos ištakos siejamos su konstruktoriaus Rainholdo Placo (vok. Reinhold Platz) sukurtu triplanu naikintuvu „Fokker Dr. I“, vėliau sukurtu biplanu „Fokker D.VII ir šias konstrukcijas toliau vystant sukurtu monoplanu „Fokker D.VIII" bei po karo nesėkmingai kurtu taip ir ore neišbandytu civilinės paskirties šešiaviečiu „Fokker F.I". Jau modelyje „Dr. I“ „Fokker" pritaikė didelės keliamosios galios ir didelio pasipriešinimo aerodinaminius profilius bei vidinį sparnų tvirtinimą,[1] kas užtikrino aukštus kilimo greičius bei eliminavo sparnų spyrių poreikį („Dr. I“ spyriai nėra standumo konstrukcijos dalis, jie skirti mažinti sparnų vibracijai).
1918 m. gruodžio mėnesį prladėtas projektuoti „F.II“ buvo kuriamas kaip konkurentas lygiagreičiai pasirodžiusiam keturviečiui pilnai metaliniam „Junkers F.13“. Priešingai nei naujausiais technologijas naudojęs H. Junkersas, A. Fokeris ir R. Platcas siekė išnaudoti pigesnes ir geriau žinomas medžio apdirbimo technlogijų galimybes.
„F.II" pasižymėjo ir kitais ankstyvosioms „Fokker“ konstrukcijoms būdingais elementais: mediniais, pilnai fanera dengtais laisvai nešančiaiūs sparnais, už sparno išsikišusiais didelio ploto eleronais, iš suvirinto plieninio vamzdžio pagamintu, audeklu dengtu stačiakampio skerspjūvio fiuzeliažu, kuris vien dėl savo formos užtikrindavo pakankamą krypties stabilumą ir dėl kurio beveik nereikėjo vertikalaus stabilizatoriaus – vertikalų uodegos komponentą sudarė tik krypties vairas. „F.II" turėjo fiksuotą važiuoklę, kurios pagrindiniai agregatai buvo sujungti skersine ašimi, uodegoje buvo įrengiamas šliaužiklis. Nyderlanduose gaminti lėktuvai turėjo po du ratus kiekvienoje pagrindinėje važiuoklės atramoje, Vokietijoje – po vieną.[2]
_(2161_026446).jpg)
Vietos keturiems keleiviams (du minkštasuoliai, ant kurių keleiviai sėdėjo viedu vieni į kitus) buvo įrengtos uždarame salone; penktasis galėjo įsitaisyti greta piloto iš dalies atviroje kabinoje. Tam buvo naudojama mechanikui arba šturmanui numatryta sėdynė.
Pirmasis „F.II" prototipas (gamyklinis indeksas V.45), 1919 m. spalio mėn. buvo surinktas ir išbandytas „Fokker" gamykloje Šverine (Vokietija). Lakūnas bandytojas – Adolfas Parge (vok. Adolf Parge). Bandymų metu A. Parage pavyko alikti skrydį su devyniais keleiviais, taip pat atlikti keletą aukštojo pilotažo figūrų. Teigiama, kad vienas bandymo programos elementų buvo skrydis iš Berlyno į Petrogradą.[2]
A. Fokeriui (vok. Anthony Fokker) nusprendus perkelti įmonę į Nyderlandus, „V.45" 1920 m. kovo 20 d. buvo nelegaliai perskraidintas per sieną. Prieš gamybą pilnai perkeliant į Verę dar trys egzemplioriai buvo pastatyti Šverine. Visi „Fokker" pagaminti „F.II" buvo varomi 138 kW (185 AG) galios varikliais „BMW IIIa“. Pirmuosius po trototipo „F.II" užsakiusi Nyderlandų aviakompanija „KLM“ nusprendė, kad „BMW IIIa", taip pat kildavo aušinimo problemų. Po eksperimento su 133 kW (178 AG) galios Mercedes varikliu, KLM į abu savo orlaivius sumontavo 179 kW (240 AG) galios variklius „Armstrong Siddeley Puma“.
Orlaivį ketinusios užsakyti Vokietijos aviakompanijos „Deutsche Aero Lloyd“ techninis vadovas Karlas Grulichas (vok. Karl Grulich) išsireikalavo atlikti keletą esminių patobulinimų, pagal kuriuos ir buvo gaminami beveik visi vėlesni modeliai. Vokietijoje gamintas licencinis variantas „Fokker-Grulich F.IIb" turėjo sustiprintą važiuoklę, pertvarkytą pilotų kabiną ir pertvarkytus trapecijos formos keleivių salono kabinos langus. Bent 20 tokių modifikuotų orlaivių fiuzeliažų buvo surinkti Berlyno priemiestyje Štakene įsikūrusiose „Deutsche Aero Lloyd“ dirbtuvėse. Sparnus gamino įmonė „Albatros“, galutinį surinkimą atlikdavo „Deutsche Aero Lloyd“. Šie, sunkesni, orlaiviai buvo varomi 172 kW (230 AG) galios varikliais „BMW IV“, o paskutiniai modeliai – ir 239 kW (320 AG) galios „BMW Va“.
Eksploatacijos istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1921–1923 m. šiais orlaiviais buvo aptarnaujama „Deutsche Luft-Reederei“ linija Dancigas – Karaliaučius (Devau aerodromas) – Klaipėda (Rumpiškės aerodromas), vėliau pratęsta iki Rygos. Lėktuvas iš Dancigo kildavo vasaros metu kasdien 10:00, Karaliaučiuje leisdavosi 11:30, iš ten kildavo 12:00 ir Klaipėdoje leisdavosi 13:30. Skrydžio trukmė sudarė 3,5 val. Atgal lėktuvas kildavo 15:00, Karaliaučiuje leisdavosi 16:30, Dancige – 18:30.[3]
.jpg)
Lietuvos aviacijos muzijeuje saugoma Linksmakalnio aerodrome padaryta Dancige registruoto (Nr. FD 15) aviakompanijos „Danziger Luftreederei“ lėktuvo „Fokker F.II" nuotrauka, kurios kitoje pusėje pieštuku užrašytas tekstas „FOKKER F.II / Pirmasis keleivinis lėktuvas, / nusileidęs Kauno aerodrome.“[4] Nuotrauka nedatuota, tačiau turėtų būti padararyta po 1920 m. spalio 18 d. (kituose šaltiniuose – spalio 20 d.), kai į iš bandomojo „Deutsche Luft-Reederei“ reiso maršrutu Berlynas-Karaliaučius-Mėmėlis-Ryga grįžtantį hidroplaną Friedrichshafen FF.49 Kaune buvo pakrautas pirmasis Lietuvos istorijoje tarptautinis oro paštas ir 1921 m. rugpjūčio, kai šis FD.15 gavo naują registro numerį Dz 4.
1920–1927 m. du „F.II" eksploatavo Nyderlandų aviakompanija „KLM“, vėliau juos pardavusi Belgijos aviakompanijai „SABENA“. Pastaroji juos naudojo maršrute Briuselis – Antverpenas. Mašinas, kurias Fokker sukūrė Vokietijoje, įsigijo aviakompanija „Deutsche Luft-Reederei“, tačiau siekdama išvengti Versalio sutartimi įvestų apribojimų, juos registravo per Dancigo laisvajame mieste įsikūrusią dukterinę aviakompaniją. „Deutsche Aero Lloyd“ lėktuvai buvo naudojami ir 1926 m. įvykusio aviakompaniją įsijungimo į „Deutsche Luft Hansa“. Likusios dešimt mašinų iki 1934 m. buvo naudojamos regioniniuose maršrutuose, jungiančiuose Kelną su Achenu, Esenu, Krėfeldu ir Miulheimu.
Operatoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.jpg)
Techniniai duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Fokker F II | Fokker-Grulich F II b | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| Įgula | 1 | ||||
| Keleivių | 4-5 | ||||
| Ilgis | 11,00 m | ||||
| Sparnų mojis | 16,10 m | 17,60 m | |||
| Aukšits | 3,66 m | ||||
| Sparnų plotas | 42,00 m² | 45,80 m² | |||
| Proilgis | 6,17 | 6,76 | |||
| Svoris | tuščio | 1200 kg | 1392 kg | ||
| keliamoji galia | 700 kg | 795 kg | |||
| naudingoji apkrova | 352 kg | 403 kg | |||
| kilimo | 1900 kg | 2187 kg | |||
| Sparno apkrova | 45,24 kg/m² | 47,75 kg/m² | |||
| Savitoji galia | 13,97 kg/kW (10,27 kg/AG) | 11,89 kg/kW (8,75 kg/AG) | |||
| Galios ir sparnų ploto santykis | 3,24 kW/m² (4,40 AG/m²) | 4,01 kW/m² (5,46 AG/m²) | |||
| Greitis (jūros lygyje) | maksimalus | 150 km/h | 170 km/h | ||
| kreiserinis | 125 km/h | 150 km/h | |||
| kilimo | 2,36 m/s | 2,50 m/s | |||
| tūpimo | 70 km/h | 80 km/h | |||
| Skrydžio lubos | 3800 m | 4000 m | |||
| Skrydžio nuotolis | 850 km | 900 km | |||
| Skrydžio trukmė | iki 6 val | ||||
| Kilimo / tūpimo takas | 250 m / 250 m | 240 m / 250 m | |||
| Jėgainė | tipas | vandeniu aušinamas i6 tipo vidaus degimo variklis | |||
| modelis | BMW IIIa | Armstrong Siddeley Puma | BMW IV | BMW Va | |
| galia | 185 AG (136 kW) | 240 AG (279 kW) | 250 AG (184 kW) | 320 AG (239 kW) | |
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Fokker F.II skrydis, youtube.com
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- (EN) Anderson, J. D. A History of Aerodynamics (1997). Cambridge University PrISBN 0-521-66955-3ess. ISBN 0-521-66955-3
- (EN) de Leeuw, R. Fokker Commercial Aircraft (1994). Fokker Publications ISBN 0-521-66955-3
- (DE) Deutsche Luft-Reederei, 1921, Airline Timetable Images
- (RU) Fokker F.I(II), Авиационная энциклопедия Уголок неба
- (EN) Herris, JacISBN 0-521-66955-3k & Leckscheid, Jörn (2023). Fokker Aircraft of WWI: Volume 5ISBN 0-521-66955-3: 1918 Designs, Part 1 – Prototypes & D.VI: A Centennial Perspective on Great War Airplanes. Great War Aviation Centennial Series. Vol. 55A. n.p.: Aeronaut Books. ISBN 978-1-953201-09-6.
- (EN) Taylor, Michael J. H. (1989). Jane’s Encyclopedia of Aviation. London: SISBN 0-521-66955-3tudio Editions. p. 405.
- (EN) World Aircraft Information Files. London: Bright Star Publishing. pp. FiISBN 0-521-66955-3le 894 Sheet 36.
- (EN) „A Fokker Six-seater Limousine Monoplane“. Flight. XII (35): 931–32. 26 ISBN 0-521-66955-3August 1920. Retrieved 14 August 2018.
- (EN) „A Fokker Raid on London“. Flight. XII (41): 1064–66. 7 October 1920. ReISBN 0-521-66955-3trieved 14 August 2018.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Anderson p.309-310
- ↑ 2,0 2,1 Fokker F.I(II), Авиационная энциклопедия Уголок неба
- ↑ Deutsche Luft-Reederei, 1921, Airline Timetable Images
- ↑ Keleivinis lėktuvas Fokker F.II FD 15, LIMIS