Reinhold Platz

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Reinhold Platz
Gimė 1886 m. sausio 16 d.
Kotbusas, Vokietijos imperijos vėliava Vokietijos imperija
Mirė 1966 m. rugsėjo 15 d. (80 metų)
Arensburgas, Vokietijos vėliava Vokietija
Vadovavo Fokker
Sritis Aviacijos inžinierius ir konstruktorius

Reinholdas Placas (vok. Reinhold Platz; 1886 m. sausio 16 d. Kotbuse, Vokietijoje1966 m. rugsėjo 15 d. Ahrensburge, Vokietijoje) – vokiečių šaltkalvis, Vokietijos ir Nyderlandų aviacijos inžinierius ir konstruktorius, vienas „Fokker“ koncerno vadovų, Trečiojo Reicho Aviacijos ministerijos pareigūnas, išradėjas ir racionalizatorius.

Gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Reinholdas Placas 1892–1900 m. mokėsi Kotbuse ir Berlyne. Pasirinkęs šaltkalvio profesiją, 1905 m., kai Edmundas Fušė (pranc. Edmound Fouché) Vokietijoje pristatė suvirinimą deguonimi, Platzas tapo vienu pirmųjų šios technologijos meistrų Vokietijoje. Vėliau jis demonstravo suvirinimo deguonimi galimybes įvairiose Rusijos, Šveicarijos ir Vokietijos įmonėse. 1907–1909 m. atliko karinę tarnybą Potsdame įsikūrusiame Pirmame Prūsijos gvardijos pėstininkų pulke.

A. Fokeris lėktuve „Fokker Spin

1912 m. Placas pristatė plieninių vamzdžių suvirinimo galimybes Berlyno Johanistalio rajone įsikūrusioje „Fokker“ orlaivių gamykloje ir netrukus įsidarbino šioje įmonėje.

1913 m. A. Fokeriui gamybą perkėlus į Šveriną, Platzas įsidarbino šios įmonės metalo apdirbimo ir suvirinimo cecho meistru. Pirmasis jo darbas buvo karinio monoplanoFokker Spin“ rėmo suvirinimo proceso parengimas. Jo pareigos taip pat apėmė suvirintojų mokymą (Pirmojo pasaulinio karo metais šio amato jis mokė ir moteris) bei naujų suvirintų konstrukcijų kūrimą.

Fokker Dr. I (1917 m.)

1916 m. birželį bandomojo skrydžio metu žuvus „Fokker“ bandymų skyriaus vadovui Martinui Kroiceriui (vok. Martin Kreutzer), šias pareigas perėmė R. Placas. Iš pradžių jis užsiėmė tik stiprumo skaičiavimais, kol 1916 m. pabaigoje buvo pagamintas pirmasis jo konstrukcijos lėktuvas Fokker V.1. Panašiai kaip ir jo darbdavys A. Fokeris, R. Placas neturėjo teorinių žinių apie aviacijos principus ir orlaivių konstrukciją. Nepaisant to, savo praktinių žinių ir intuicijos dėka jis tapo teoretiko ir vizionieriaus A. Fokerio padėjėju, pastarojo idėjas paversdavusiu praktinėmis konstrukcijomis. Neretai savo konstrukcijas jis kūrė be brėžinių, kuriuos darydavo tik gaminį teigiamai įvertinus bandymų komisijai ir perdavus tolesnei gamybai.

Fokker D.VII (1918 m.)

Vadovaujant Reinholdui Placui, iki 1920 m. „Fokker“ sukūrė daugiau nei 40 skirtingų orlaivių modelių, įskaitant triplaną Fokker Dr.I kurį 1917 m. pradžioje išgarsino Vokietijos aviacijos asas – „Raudonasis baronas“ Manfredas fon Richthofenas. Kiti žymūs R. Placo kūriniai buvo Lietuvos karo aviacijos naudotas naikintuvas Fokker D.VII, pačio karo pabaigoje pasirodęs itin efektyvus nakintuvas Fokker D.VIII ir pirmasis „Fokker“ keleivnis lėktuvas F.II.

1918 m. Placas tapo aviacijos gamyklos Šverine vadovu, kuri po karo buvo pervadinta „Schweriner Industriewerke“. Joje taip pat buvo gaminamos valtys, svarstyklės, lovų rėmai.

Fokker D.VIII (1918 m.)

1921 m. A. Fokeriui uždarius gamyklą Šverine ir perkėlus gamybą į Olandiją, Placas perėmė Vere mieste įsikūrusios naujos A. Fokerio įmonės valdymą. 1922 m. jis sukūrė sklandytuvą. 1924 m. jis tapo „Fokker“ gamyklos Amsterdame techniniu direktoriumi ir šias pareigas ėjo iki 1931 m. Literatūroje teigiama, kad kolegos R. Placą kritikavo už labai konservatyvų požiūrį į naujų technologijų diegimą.[1]

Fokker F.II (1919 m.)

1931-1934 m. R. Platcas dirbo Hagoje veikusioje „Pander & Son“ aviacijos gamykloje, tačiau apie jo žymesnį indėlį į šios, nedidelės ir ne itin sėkmingos, 1934 m. veiklą nutraukusios, įmonės veiklą žinių nėra.[1]

1934 m. jis metais pradėjo dirbti Reicho aviacijos ministerijoje, kur iki 1939 m. kuravo „Heinkel“ ir „Arado“, 1940 m. – „Dornier“, nuo 1941 m. iki karo pabaigos – „Henschel“, „Arado“, „Volkswagen“ ir kitų karo pramonės įmonių veiklą. 1938 m. jam buvo suteiktas inžinerijos pulkininko laipsnis; jis taip pat buvo atsakingas už programuojamų raketų-sviedinių „V1“ gamybos priežiūrą.

Aviacijos inžinieriaus veiklą jis tęsė ir po 1945 m., užpatentavo keletą civilinės aviacijos patobulinimų.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • (EN) Grosz, Peter. Reinhold Platz and the Fokker Co. Over the Front, Vol. 5, No. 3, Autumn 1990.
  • (EN) Rene de Leeuw: Fokker Commercial Aircraft From the F.I of 1918 Up to the Fokker 100 of Today. N.V. Koninklijke Nederlandse Vliegtuigenfabriek Fokker, 1994.
  • (EN) Alfred Richard Weyl: Fokker. The Creative years. London 1965 .
  • (EN) Michael Tate: Fokker, Design & Development to 1919 m . Lulu Publishing 2016.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Pander, een Haagse vliegtuigbouwer – Harm J. Hazewinkel, 2007, uitg. KNvVL, ISBN 9789080886834