Emilija Šilingienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Emilija Bytautaitė-Šilingienė (1889 m. – 1943 m. vasario 22 d. Ust Kane, Kalnų Altajaus autonominė sritis, Rusijos federacija ) – Lietuvos visuomenės veikėja, mecenatė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvių mokslo draugijos suvažiavimas 1912 m. Iš kairės: antroje eilėje pirmas – Stasys Šilingas, antra – Emilija Šilingienė, trečias – Juozas Vokietaitis, penktas – Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, šešta – Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, septintas – Jonas Basanavičius, aštuntas – Kazimieras Prapuolenis, devintas – Antanas Vileišis, dešimta – Emilija Vileišienė, dvyliktas – Donatas Malinauskas; trečioje eilėje penktas – Martynas Yčas, aštunta – Liudvika Didžiulienė, dešimtas – Fabijonas Kemėšis. Iš dešinės: ketvirtoje eilėje pirmas – Mykolas Sleževičius, šeštas – Kazys Grinius; penktoje eilėje trečias – Jonas Vileišis, ketvirtas – Antanas Žmuidzinavičius.

Kilusi iš senos žemaičių bajorų Bytautų giminės, brolis Ramūnas užaugęs tapo žinomu filosofu. Emilija 1911 m. rugpjūčio 24 d. Maskvoje ištekėjo už žinomo lietuvių visuomenės ir valstybės veikėjo (tuomet dar studento) barono Stasio Šilingo. 1912 m. šeima pervažiavo gyventi į Vilnių, vyras įsidarbino banke. E.Šilingienė taip pat įsitraukė į lietuvišką veiklą, dalyvavo Lietuvių mokslo draugijos darbe. Tais pačiais metais gimė duktė Laima, o 1915 m. – Daiva. Priartėjus Pirmojo pasaulinio karo frontui, sutuoktiniai kartu su dukromis 1915 m. persikėlė į Sankt Peterburgą. Vyras buvo nuolat užsiėmęs: dirbo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centriniame Komitete, buvo išrinktas Lietuvių tautos tarybos pirmininku. Šiame mieste 1916 m. jiems gimė duktė Danguolė.

Lietuvą paskelbus nepriklausoma valstybe, Šilingų šeima grįžo į Vilnių, gimė duktė Saulenė. 1918–1919 m. sandūroje jie buvo priversti persikelti gyventi į Kauną, gimė dukros Raminta, Rusnė ir Audronė (mirė aštuonerių metų). St. Šilingas priklausė Lietuvių dailės draugijai, buvo Čiurlionio kuopos, besirūpinančios M. K. Čiurlionio kūrybiniu palikimu, steigėjas. Šilingų ir Bytautų šeimos piniginėmis aukomis ženkliai prisidėjo prie šio menininko paveikslų supirkimo ir išsaugojimo Lietuvai.

Nuo 1925 m. šeima gyveno Misiūnuose (savo ūkyje šalia Nemuno). Gimė dukros Vingra ir Galinda. Vyras buvo skiriamas teisingumo ministru, ėjo kitas atsakingas pareigas. 1938 m. pradžioje jis pasitraukė iš valstybinės veiklos ir atsidėjo šeimos reikalams.

Paskelbus Lietuvos TSR, 1941 m. birželio 14 d. Misiūnų ūkio sodyboje tuo metu gyvenę Šilingų šeimos nariai buvo suimti: St. Šilingas išvežtas į lagerį Krasnojarsko krašte, o žmona Emilija ir duktė Raminta išsiųstos tremtin į Ust Kaną (Kalnų Altajaus autonominė sritis), kur po kelerių metų abi mirė. Kitos dukros Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukė į Vokietiją, o iš ten – kas į JAV, kas į Australiją ar Kanadą.

1991 m. Kelmėje, šalia St. Šilingo kapo buvo perlaidoti iš Altajaus parvežti Emilijos ir dukters Ramintos palaikai, o 1999 m. jie perkelti į Ilguvos kapines. 2004 m. pastarosiose kapinėse perlaidota JAV mirusi duktė Laima Šilingaitė-Vansauskienė.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]