Ežkepių senosios kapinės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Ežkepių senosios kapinės
Auksudis kapines kryzius1 20080617.jpg
Kapinių vakarinės dalies vaizdas

Ežkepių senosios kapinės
Koordinatės
56°03′39″š. pl. 21°17′34″r. ilg. / 56.060914°š. pl. 21.292725°r. ilg. / 56.060914; 21.292725Koordinatės: 56°03′39″š. pl. 21°17′34″r. ilg. / 56.060914°š. pl. 21.292725°r. ilg. / 56.060914; 21.292725
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Plotas 0,08 ha
Naudotas XVI-XIX a.

Ežkepių senosios kapinės, vad. Markapiais (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 24205, senas vertybės kodas - L539) – neveikiančios kapinės šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje (Darbėnų seniūnija), 30 m rytus nuo kelio AuksūdysNausėdai, dešiniajame Darbos upelio krante.

Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtos aukštumos rytiniame pakraštyje. Stačiakampio plano, nežymiai pailgos šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 29×28 m dydžio. Jas juosia lauko akmenų pylimas, ties kurio vakarinės dalies viduriu yra 2 m pločio vartų vieta. Kapinių vakarų pusėje iš nuo įėjimo į rytus stovi monumentalus kryžius, koplytėlė su Švč. Lurdo Marijos ir 3 angelų skulptūrine grupe ir koplytėlė su Švč. Marijos Širdies skulptūra, o į pietus nuo jos – ornamentuotas monumentalus kryžius. Pietrytiniame kampe yra Lietuvos partizano M. Klaniaus (19281948) kapavietė.

Teritorijos plotas – 0,08 ha, perimetras – 116 m.

Kryžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • I kryžius medinis, kryžmiškas. Stiebas platėja į apačią, viršūnės ir pečių galai profiliuoti, dvigubos piramidės nukirsta viršūne pavidalo. Aukštis – 4,5 m.
  • II kryžius medinis, kryžmiškas, ornamentuotas. Stiebas platėja į apačią, viršūnės ir pečių galai dvigubos piramidės nukirsta viršūne pavidalo. Kryžmą juosia pridėtinis, kiauraraštis stilizuoto augalinio motyvo ornamentas. Aukštis – 5 m.

Koplytėlės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • I koplytėlė pastatyta ant betoninio pagrindo, medinė, stačiakampė stačiasienė, vienos navos, su kryžminiu skardos stogeliu, virš kurio kyla kryželis. Priekyje yra stačiakampės, vienvėrės, įstiklintos durelės, virš jų – įstiklinta niša. Nišoje stovi klūpančio angelo su žvake rankose skulptūrėlė, o navoje – Švč. Lurdo Marijos ir 2 angelų skulptūrinė grupė. Koplytėlės aukštis – 1,61 m.
  • II koplytėlė pastatyta ant palaidų akmenų, medinė, kampinio plano, stačiasienė, dviejų navų, kampu išlenktu apskardintu dvišlaičiu stogeliu. Priekyje ir dešinėje pusėje yra po stačiakampes, vienvėres, viršuje įstiklintas dureles. Viduje stovi Švč. Marijos širdies skulptūra. Koplytėlės aukštis – 1,78 m.

Kapas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapo vietą ženklina šiaurės – pietų kryptimi pailgas betoninis antkapis. Į pietus nuo jo stovi medinis, kryžmiškas kryžius, kurio kryžmą puošia pridėtinis stilizuotų tulpių ornamentas. Kryžiaus aukštis – 2,63 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įkurtos XVI a., valakų reformos metu suplanuoto Nausėdų kaimo nedirbamos žemės pietiniame pakraštyje, ties riba su Auksūdžio kaimu. Laidoti Nausėdų kaimo ir jo žemėje įsikūrusių Ežkepių, Kiaupiškių, Maloniškių, Pirkulių vienkiemių gyventojai. XIX a. mirusiuosius pradėjus vežti į Darbėnų parapijos kapines, čia kartais laidoti savižudžiai, nekrikštyti mirę kūdikiai ir pan., o 19161917 m. – nuo vidurių šiltinės mirę apylinkės valstiečiai. Paskutinis 1948 m. slapta palaidotas Kardo rinktinės Vizbuto būrio partizanas Mikalojus Klanius, slap. Algis (19281948), kurio palaikai 1991 m. perlaidoti Kretingos senųjų kapinių Kardo rinktinės partizanų kape.

XVIII a. apjuostos pylimu, kuris supiltas iš aplinkinėse dirvose surinktų akmenų.

Kapinėse nuo seno stovėjo keli aukšti kryžiai, greta kurių XIX a. pabaigoje Nausėdų gyventojai pastatė porą koplytėlių, stogastulpį ir koplytstulpį. 1913 m. A. Leliūga pasamdė kryždirbį J. Paulauską, kuris atstatė nykstantį koplytstulpį, vietoje sunykusios pastatė gotikinio stiliaus koplytėlę, kuriai išdrožė Marijos Maloningosios skulptūrą.

1973 ir 1975 m. buvo pastatytos 2 naujos (meistrai – S. Urbonas ir V. Damulis), o apie 1979 m. iš griaunamų kaimo sodybų perkelta trečioji koplytėlė. Seniesiems mažosios memorialinės architektūros statiniams nykstant, T. Mockus 1990 m. pastatė 2 kryžius, o dar vieną 1993 m. – prie Lietuvos partizano M. Klaniaus kapo. Iš Ežkepių kilęs J. Butkus 2008 m. pastatė koplytėlę su Švč. Lurdo Marijos ir 3 angelų skulptūrine grupe (autorius A. Skiezgilas).

XIX a. – XX a. I pusėje kapinėse per gegužines pamaldas prie koplytėlių rinkdavosi aplinkinių kaimų gyventojai, melsdavosi už mirusiuosius, giedodavo visų šventųjų litaniją.

1997 m. įrašytos į kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąrašą (L539), 2005 m. pripažintos valstybės saugoma kultūros vertybe.[1]

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žvalgė: 1966 m. – Juozas Mickevičius, 1991 ir 2008 m. – Julius Kanarskas, 1995 m. – Kultūros paveldo centras (istorikės Loreta Kazlavickienė, Jadvyga Verksnienė).

Kartografavo: 19741976 m. – Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1982 m. – Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, 1995 m. – Valstybinis žemėtvarkos projektavimo institutas.

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Julius Kanarskas. Ežkepių kaimo kapinės (Darbėnų apyl., Kretingos raj.). - Kretinga, 1993 // Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 4, b. 184