Didžiuliai (Punskas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Didžiuliai
lenk. Dziedziule

Didžiuliai
54°12′24″š. pl. 23°16′07″r. ilg. / 54.20653°š. pl. 23.26853°r. ilg. / 54.20653; 23.26853 (Didžiuliai (Punskas))Koordinatės: 54°12′24″š. pl. 23°16′07″r. ilg. / 54.20653°š. pl. 23.26853°r. ilg. / 54.20653; 23.26853 (Didžiuliai (Punskas))
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Seinų apskritis
Valsčius: Punsko valsčius
Įkūrimo data: 1642
Seniūnas: Alvydas Marcinkevičius (2008 m.)

lenk. Alwid Marcinkiewicz

Gyventojų (2002): 52
Pašto kodas: PL 16-515

Didžiuliai[1] (lenk. Dziedziule) – lietuviškas kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Punsko valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 7 km į pietryčius nuo Punsko, apie 13 km į šiaurės vakarus nuo Seinų ir 123 km į šiaurę nuo vaivadijos centro Balstogės. Visi kaimo gyventojai – lietuviai. Didžiulio upelis. Valsčiaus kelias Taurusiškė-Seivai (buvusio senovinio kelio iš Lazdijų į pietinę Prūsą dalis).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Nuo 1642 m. Didžíuliai minimi Seivų dvaro inventoriuose. Spaudos draudimo metais veikė slapta lietuviška mokyklėlė. Po 1905 m. lietuvių kultūrinis gyvenimas Didžiuliuose suaktyvėjo. 1920 m. kaime įvyko mūšis tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių. Lenkams laimėjus įsitvirtino jų valdžia. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Pagal 1921 m. lenkų valdžios atliktą gyventojų surašymą kaime buvo 87 gyventojai, iš kurių 51 lenkas ir 36 lietuviai.[2] 1930 m. įsteigtas Šv. Kazimiero draugijos skyrius, lietuvių saviveiklos būrelis parengė apie 20 kultūrinių renginių. Vytauto Didžiojo 500-osioms gimimo metinių proga Šv. Kazimiero draugija 1930 m. pastatė paminklą – kryžių. Antrojo pasaulinio karo metais 18 šeimų didžiuliškių buvo priversti išsikelti į Lietuvą. Jos apgyvendintos į Vokietiją pasitraukusių vokiečių ūkiuose, šiems per vokiečių okupaciją grįžus turėjo apleisti ūkius, atgal grįžo penkios šeimos. Po Antrojo pasaulinio karo dalis kaimo gyventojų deportuota į Lenkijos vakarines žemes. Nuo 1956 m. kurį laiką veikė lietuviška mokykla, biblioteka (uždaryta 1996 m.), choras, rengti vaidinimai. 1959 m. lapkričio 3 d. įsikūrė Lenkijos visuomeninės kultūros draugijos skyrius. [3]1975-1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.vlkk.lt/i/u/file/Nutarimai/atvirkstinis_lenkijos.pdf
  2. 1921 m. gyventojų surašymo duomenys
  3. Aloyzas Vidugiris. Didžiuliai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 738 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]