Burokai (Punskas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Burokai
lenk. Buraki

Burokai
54°15′17″š. pl. 23°15′24″r. ilg. / 54.25460°š. pl. 23.25668°r. ilg. / 54.25460; 23.25668 (Burokai (Punskas))Koordinatės: 54°15′17″š. pl. 23°15′24″r. ilg. / 54.25460°š. pl. 23.25668°r. ilg. / 54.25460; 23.25668 (Burokai (Punskas))
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Seinų apskritis
Valsčius: Punsko valsčius
Seniūnas: Petras Severinas (2008 m.)

lenk. Piotr Seweryn

Gyventojų (2001): 51
Pašto kodas: PL 16-515

Burokai[1] (lenk. Buraki) – lietuviškas kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Punsko valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 5 km į šiaurės rytus nuo Punsko, prie Lietuvos – Lenkijos valstybinės sienos. Išlikusios aštuonios sodybos, visi gyventojai – lietuviai.[2].

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Kaimas įsikūrė XVI a.XVII a., priklausė Seivų dvarui, išsiplėtė XIX a., prijungus gretimus Knypavo ir Buiviškių kaimus. Tai buvo tipiškas feodalinės sistemos rėžinis sodžius. Kaimas iškilo prie kelio iš Punsko į Būdvietį, Užukalnių kaimynystėje. 1765 m. pirmą kartą minimo Seivų dvaro sąraše nurodomos tik dvi Burokų sodybos, o 1789 m. jų jau buvo septynios su 37 gyventojais.

Praslinkus prūsmečiui, gyventojų padaugėjo. 1827 m. dvaro sąraše minimi jau 68 žmonės, o šalia buvusiosiose Buiviškėse – 26 gyventojai. Po Buiviškių prijungimo, 1880 m. Burokuose buvo jau 40 sodybų su 219 žmonių.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir jo metu Burokuose veikė slapta lietuviška daraktorių mokykla. 1920 m. pagal Suvalkų sutartį demarkacinė linija perskyrė kaimą į dvi dalis: į Burokus Lenkijos pusėje, kur liko dešimt ūkių su 238 ha žemės ir 54 gyventojais, ir Burokus (Kalvarija) Lietuvos pusėje. Tarpukario metais, esant griežtam pasienio režimui, kultūrinė veikla kaime buvo ribojama: norėdami švęsti, burokiškiai turėdavo keliauti į gretimus kaimus. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Pagal 1921 m. lenkų valdžios atliktą gyventojų surašymą kaime buvo 54 gyventojai, iš kurių 31 lenkas ir 23 lietuviai.[3]

Antrojo pasaulinio karo metais, vokiečių okupacinė valdžia daugumą gyventojų privertė išsikelti į Lietuvą. Į apleistas sodybas hitlerininkai atkėlė lenkiškas šeimas iš Paprūsės. Okupantams pasitraukus, dalis ištremtųjų lietuvių sugrįžo į savo ūkius, tad po karo Burokai kūrėsi naujai. 1958 m. kovo 28 d. įsikūrė Lenkijos visuomeninės kultūros draugijos skyrius, kitos lietuviškos organizacijos. 1975-1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1775 m. ir 2001 m.
1775 m. 1789 m. 1827 m. 1880 m. 1988 m. 2001 m.sur.
11 37 68 219 46 46


Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Marijampolė 35 km Blank-50px.png
Punskas 5 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Lazdijai 17 km
Suvalkai 27 km Seinai 17 km

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Birutė Zimnickienė – kaimo kepėja, už lietuviškus patiekalus laimėjusi pagrindinius prizus 2000 m. Lenkijos kulinarinio paveldo ir 2007 m. Palenkės vaivadijos kulinarijos konkursuose.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Atvirkštinis lietuvių kalboje vartojamų tradicinių Lenkijos vietovardžių formų sąrašas“ (PDF). vlkk.lt. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2012-02-14. 
  2. Kazimieras Garšva ir kt.. Burokai (Punskas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 646 psl.
  3. 1921 m. gyventojų surašymo duomenys
  4. Žurnalas „Aušra“

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Seinijos gyvenvietės ir gyventojai. Sudarė J. S. Paransevičius. Punskas, 2001. P. 22-26.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]