Europos prokuratūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Europos prokuratūra
Bendroji informacija
Jurisdikcija Europos Sąjungos vėliava Europos Sąjunga
Įkurta 2017 m.
Būstinė Liuksemburgas
Vadovybė
Vadovas Laura Codruța Kövesi
Tinklalapis
eppo.europa.eu
Europos prokuratūros būstinė Liuksemburge.

Europos prokuratūra (angl. European Public Prosecutor's Office; EPPO) – nepriklausoma Europos Sąjungos institucija, atsakinga už kovą su nusikaltimais, kenkiančiais Europos Sąjungos (ES) finansiniams interesams, įskaitant sukčiavimą, pinigų plovimą bei korupciją.[1][2]

Įsteigta pagal Lisabonos sutartį tarp 23 iš 27 ES valstybių, taikant tvirtesnio bendradarbiavimo procedūrą. Formaliai institucija įsteigta 2017 m. spalio 12 dieną, o faktiškai pradėjo veiklą 2021 m. birželio 1 dieną.[3][4] Europos prokuratūra yra įsikūrusi Liuksemburgo mieste, šalia kitų ES institucijų.[5]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Idėja įkurti bendrą Europos Sąjungos prokuratūrą atsirado 2007 metais, kai ją iškėlė Europos komisaras Franco Frattini, kaip planą sustiprinti Eurojustą.[6] Tais pačiais metais ši idėja buvo įtvirtinta Lisabonos sutartyje. Po 2007–2008 m. finansų krizės bei Graikijos vyriausybės skolos krizės, Ispanija pasiūlė įsteigti EPPO kaip instituciją padėsiančią kovoti su finansiniais nusikaltimais Euro zonoje[7], tačiau diskusijos ES užtruko iki 2013 metų. 2013 m. liepos 17 dieną Europos Komisija, vicepirmininkės Viviana Reding ir eurokomisaro Algirdo Šemetos iniciatyva, pasiūlė reglamentą dėl Europos prokuratūros įsteigimo.[8] Europos Komisijai patvirtinus ir šalims narėms pradėjus teisines formavimo procedūras, EPPO formaliai buvo įsteigtas 2017 m. spalio 12 dieną, pagal ES Reglamentą 2017/1939.[9]

2019 m. rugsėjo 23 dieną Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba paskyrė Laura Codruța Kövesi pirmąją Europos vyriausiąja prokurore.[10] 2021 m. birželio 1 dieną EPPO oficialiai pradėjo veiklą.[3]

Užduotis ir struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis Europos prokuratūros įgaliojimas yra tirti bei atlikti baudžiamojo persekiojimo veiksmus už nusikaltimus kenkiančius Europos Sąjungos (ES) finansiniams interesams, tokius kaip sukčiavimas, pinigų plovimas ar korupcija susijusi su ES lėšomis, kurių vertė viršija €10 000, bei tarpvalstybinius PVM sukčiavimo atvejus, kai žala viršija €10 mln.[11] Europos prokuratūrą tiria nusikaltimus, kurie kenkia ES finansiniams interesams, pagal ES Reglamentą 2017/1939.[9] Europos prokuratūros teisinis pagrindas numatytas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 86 straipsnyje, priimtame Lisabonos sutartimi.[3]

Europos prokuratūra yra svarbus žingsnis siekiant labiau integruotos ir veiksmingesnės kovos su tarpvalstybiniais nusikaltimais Europos Sąjungos viduje, skatinant bendradarbiavimą ir koordinavimą tarp valstybių narių siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius išteklius.[12] Kaip nepriklausoma ES institucija, Europos prokuratūra atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant teisės viršenybę ir ES finansų sistemos vientisumą.[13]

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Centriniame lygmenyje Europos prokuratūra turi prokurorų kolegiją, kurią sudaro Europos vyriausiasis prokuroras ir po vieną prokurorą iš kiekvienos valstybės narės. Du iš šių prokurorų taip pat yra paskiriami vyriausiojo prokuroro pavaduotojais.[14] Nacionaliniame lygmenyje EPPO turi deleguotuosius prokurorus ir nuolatines kolegijas.[11] Deleguotieji prokurorai atlieka nusikalstamų veikų tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą. Šie prokurorai turi visišką nepriklausomybę nuo savo nacionalinių institucijų.[14] Europos prokurorai duoda priesaiką Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.[15]

Biudžetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2024 m. vasario mėnesį Europos prokuratūra paprašė skirti €79,7 mln biudžetą.[16]

Šalys narės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

ES valstybės ir jų ryšys su Europos prokuratūra
  Dalyvauja
  Nedalyvauja
  Teisinis pasirinkimas nedalyvauti (angl. opt-out)

Europos prokuratūra buvo suformuota naudojant ES tvirtesnio bendradarbiavimo procedūrą. Šiuo metu EPPO dalyvauja 23 valstybės narės.[17]

Esamos narės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nedalyvaujančios (tačiau galinčios prisijungti)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teisiškai atsisakiusios[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šios šalys yra atsisakiusios dalyvauti (angl. opt-out) ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės (angl. area of freedom, security and justice; AFSJ) politikoje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Nevera, Andrius. „Europos prokuratūra“. VLE. Nuoroda tikrinta 2024-03-29.
  2. ↑ „Understanding the European Public Prosecutor's Office (EPPO)“. Think Tank European Parliament. Nuoroda tikrinta 2023-12-14.
  3. ↑ 3,0 3,1 3,2 „EPPO: Background“. The independent public prosecution office of the EU. European Public Prosecutors Office. Nuoroda tikrinta 2023-12-14.
  4. ↑ „European Public Prosecutor's Office (the EPPO)“. Europos Komisija. Suarchyvuota iš originalo 2018-09-29. Nuoroda tikrinta 2021-10-11.
  5. ↑ Brenton, Hannah (2019-05-09). „Europe's first public prosecutor to be housed in Kirchberg tower“. luxtimes.lu (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2019-09-25. Nuoroda tikrinta 2019-09-25.
  6. ↑ „Brussels eyes single European public prosecutor“. EUobserver. 2007-08-01. Suarchyvuota iš originalo 2022-12-16. Nuoroda tikrinta 2022-12-16.
  7. ↑ „Spain calls for EU prosecutor to protect euro“. Reuters. 2010-03-03. Nuoroda tikrinta 2024-03-29.
  8. ↑ „Brussels explores creation of 'EU public prosecutor'“. EUobserver. 2012-06-05. Suarchyvuota iš originalo 2022-12-16. Nuoroda tikrinta 2022-12-16.
  9. ↑ 9,0 9,1 „Article 4, Regulation (EU) 2017/1939 of the European Parliament and of the Council of 12 October 2017 on the establishment of the European Public Prosecutor's Office (the EPPO Regulation) [2017] OJ L 283/1“. 2017-10-31. Nuoroda tikrinta 2017-10-31.
  10. ↑ „Kövesi to become EU Chief Prosecutor“. European Parliament. 2019-09-23. Suarchyvuota iš originalo 2019-09-25. Nuoroda tikrinta 2019-09-25.
  11. ↑ 11,0 11,1 „Europos prokuratūra ir Europos deleguotųjų prokurorų biuras Lietuvoje“. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. 2024-01-08. Nuoroda tikrinta 2024-03-29.
  12. ↑ Vecino, Clara. „The EPPO: Vanguard in the Battle Against Cross-Border Financial Fraud and Pillar of Judicial Europeanisation“. Eyes on Europe. Nuoroda tikrinta 2023-12-14.
  13. ↑ Mitsilegas, Valsamis (2021-04-02). „'European prosecution between cooperation and integration: The European Public Prosecutor's Office and the rule of law“. Maastricht Journal of European and Comparative Law. 28 (2): 254–264. doi:10.1177/1023263X211005933. S2CID 233390442. Nuoroda tikrinta 2023-12-14.
  14. ↑ 14,0 14,1 „Structure and characteristics | European Public Prosecutor's Office“. www.eppo.europa.eu. Suarchyvuota iš originalo 2021-07-27. Nuoroda tikrinta 2021-08-02.
  15. ↑ „Eight newly appointed European Prosecutors take oath before Court of Justice of the EU“. EPPO. 2023-11-30. Nuoroda tikrinta 2024-03-29.
  16. ↑ „EPPO requests an increase in budget to allow for successful enlargement of EPPO zone“. EPPO. 2024-02-23. Nuoroda tikrinta 2024-03-29.
  17. ↑ „COMMISSION DECISION (EU) 2024/807 of 29 February 2024 confirming the participation of Poland in the enhanced cooperation on the establishment of the European Public Prosecutor’s Office“. Official Journal of the European Union. L 807. 2024-02-29. Nuoroda tikrinta 2024-03-03.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Europos_prokuratūra&oldid=7237305"