Daržinis dašis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Satureja hortensis
Daržinis dašis (Satureja hortensis)
Daržinis dašis (Satureja hortensis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Notreliažiedžiai
( Lamiidae)
Eilė: Notreliečiai
( Lamiales)
Šeima: Notreliniai
( Lamiaceae)
Gentis: Dašis
( Satureja)
Rūšis: Daržinis dašis
( Satureja hortensis)
Binomas
Satureja hortensis
L., 1753

Daržinis dašis (Satureja hortensis) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos dašių genties augalas. Jis yra savaime augantis, be to, auginamas ir kaip prieskoninis, vaistinis ir dekoratyvinis augalas.[1]

Augalo žiedynas
Džiovintas daržinis dašis

Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daržinis dašis yra vienmetis 20-45 cm aukščio dekoratyvus puskrūmis su stačiu stiebu, nuo apačios šakotu ir sumedėjančiu. Turi trumpakočius lapus, kurie siauri, linijiškai lancetiški. Žiedai violetiškai balti arba rausvi, susitelkę menturiuose. Vaisius tribriaunis, apie 1,5 mm ilgio žalsvas riešutėlis. Daržinis dašis pasižymi aromatingumu ir medingumu, augalo nektarą lengvai pasiekia bitės.

Gerai auga saulėtoje vietoje, jam reikalinga derlinga ir nepiktžolėta žemė. Dauginamas sėklomis ir vegetatyviniu būdu. Sėklos sudygsta per 10-14 dienų. Vėliau prižiūrima dirva: tręšiama kompostu arba azotinėmis trąšomis, šalinamos piktžolės, sausros laikotarpiu laistoma. Antžeminė augalo dalis (žolė) nupjaunama, kai būna aromatingiausia – žydėjimo metu, vasaros viduryje. Ruošiama džiovinimui arba naudojama žalia.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savaime auga Kryme, Kaukaze, Juodosios ir Viduržemio jūrų pakrantėse. Auginamas daugelyje pasaulio šalių. Lietuvoje aptinkamas soduose, sodybų gėlynuose, daržuose ir botanikos soduose. Yra dvi daržinio dašio formos: žemaūgiai, iki 20 cm aukščio, gausiai lapuoti ir aukštaūgiai, iki 45 cm aukščio, skėstašakiai.

Iš dašių genties augalų Lietuvoje dar auga kalninis dašis (Satureja montana), pasitaikantis sodybų gėlynuose.

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auginamas kaip prieskoninis, be to, vaistinis ir dekoratyvinis augalas. Daržinio dašio žolėje yra apie 1 % eterinio aliejaus, 82,4 mg % vitamino C, gleivių, rauginių bei mineralinių medžiagų. Įvairių šalių liaudies medicinoje populiarus dašių lapų užpilas, eterinis aliejus, iš džiovintų lapų ir žiedų daromi karšti kompresai ir vonios.[2]

Virtuvėje vartojama šviežia arba džiovinta žolė, tinkanti dėti į ankštinių augalų patiekalus, taip pat į salotas, žuvies patiekalus ir marinuojamus ar rauginamus agurkus bei pomidorus. Dedama paskaninti nealkoholinius gėrimus, taip pat aromatizuoti likerius ir degtinę.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]