Kompostas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kompostinė dirva

Kompostas (lot. compono, compositum 'sudėti, sukrauti, mišinys'), pūdinys - skirtingo mineralizacijos lygio įvairių organinių medžiagų mišinys. Jame esančios puvenos (ne visai supuvusios šakelės, žolių stiebeliai ir įvairios organinės liekanos) užtikrina žemės purumą ir ilgalaikį trąšumą. Komposte yra gausybė bakterijų, mielių, pelėsinių grybų, pirmuonių ir kitų mikroorganizmų, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai maitinasi organinėmis liekanomis.

Fermentų pagalba jas mineralizuoja, paverčia tirpiomis medžiagomis, kurias jau gali iš komposto įsisavinti augalų šaknys. Į dirvą patekęs kompostas suyra išskirdamas pagrindines augalų maistines medžiagas – azotą, fosforą, kalį ir mikroelementus. Tai natūrali trąša, kurios perdaug nebūna nei dirvai, nei augalams. Priešingai negu mineralinės trąšos, jis neturi neigiamo šalutinio efekto. Kompostas palengvina molingų dirvų struktūrą ir pagerina oro laidumą, o smėlingose – sulaiko drėgmę, atstato nualintas dirvas. Komposto sugebėjimas atstatyti dirvos struktūrą yra daug labiau vertinamas už trąšos savybes.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]