Dašis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Dašis (Satureja) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso vienmetės žolės arba puskrūmiai su stačiu stiebu ir trumpakočiais lapais. Žiedai išauga lapų pažastyse, jie sukrauti po 3-7 į netikrus menturius. Genties pavadinimas iš lot. saturare – pasadonti; vartojamas kaip prieskoninis augalas.

Gentyje apie 30 rūšių. Lietuvoje auga:

• Kalninis dašis (Satureja montana). Retai auginamas sodybose gėlynuose.
• Daržinis dašis (Satureja hortensis)

• 

  Daržinis dašis

• 

  Kalninis dašis

Prieskonis

Naudojama: visos antžeminės augalo dalys. Geriausiai skinti prieš pat pražystant.

Skonis ir kvapas

Pasižymi stipriu aromatingu kvapu, kuris giminingiausias čiobreliui. Dašio skonis – aštrus, beveik deginantis. Dėl to aštrumo dašiu kartais pakeičiami juodieji pipirai. Daugiametis žieminis dašis aštresnis, nei vienmetis. Aštrumu pasižymi tik termiškai neapdorotas dašis (šviežias ar džiovintas) – kaitinant aštrumas dingsta. Skonio atžvilgiu vasarinis ir daugiametis žieminis dašiai – lygiaverčiai.

Naudojimas ir tradicijos

Nors ir giminingas čiobreliui, dašis labiau tinka ne mėsos, o daržovių patiekalams. Tradiciškai gardinami ankštinių patiekalai (pupelės ir lęšiai), nes dašis palengvina jų virškinimą. Tinka grybų patiekalams. Derinamas su juozažole tiks kitų daržovių ar bulvių patiekalams.

Dašio neretai dedama į pramoniniu būdu gaminamus prieskonių mišinius paštetams, marinuotoms daržovėms, dešroms. Jo yra ir daugumoje gruziniško kmeli suneli mišinio variantų.

Pietų Europoje – nuo Balkanų iki Juodosios jūros – dašis yra svarbus ankštinių, daržovių patiekalų ir troškinių prieskonis. Bulgarijoje tai beveik universalus prieskonis.

Naudojant džiovintą dašį jo reikėtų dėti į patiekalą anksčiau, smulkinto šviežio geriau dėti baigiant virti – liks daugiau aštrumo.