Klaipėdos pasukamasis tiltas
| Klaipėdos pasukamasis tiltas | |
|---|---|
| |
| Tiltas nuo senamiesčio pusės | |
  Klaipėdos pasukamasis tiltas | |
| Vieta | Klaipėda, Žvejų g. 20, 22 |
| Kerta | Kanalą |
| Ilgis | 21,05 m[1] |
| Plotis | 4,37 m[1] |
| Aukštis | 2,67 m[1] |
| Pastatytas | 1855 m. |
| Konstrukcija | Konsolinis tiltas |
.jpg)
Klaipėdos pasukamasis tiltas, anksčiau Grandinių tiltas – pasukamas tiltas Klaipėdos senamiestyje, tarp Dangės upės ir Pilies uosto, Žvejų gatvės tęsinyje, nutiestas per piliavietės kanalą. Tiltas stovi maždaug pusiaukelėje tarp Senosios perkėlos ir Pilies tilto, 250 m į senamiesčio pusę nuo Dangės žiočių Kuršių mariose. Tiltas atveria pėstiesiems taką į Kruizinių laivų terminalą ir praleidžia pramoginius laivus. Prie jo pastatyti automobilių ir motociklų eismą draudžiantys kelio ženklai.
Pasukamasis tiltas Klaipėdoje yra autentiškas prieškario statinys, valstybės saugomas istorijos ir technikos paminklas. Nuo 1993 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą.[1] Objektas pažymėtas jūrinio paveldo ženklu. Biržos tiltas Klaipėdoje kažkada buvo taip pat pasukamas (išlikę nuotraukų su pasuktu tiltu). Vėliau šio tilto mechanizmas pakeistas ir jis tapo pakeliamas.
Pasukamasis tiltas, kuriam pasukti naudojama žmogaus jėga, yra vienintelis tokio tipo mechanizmas Lietuvoje ir Baltijos šalyse.[1][2] Pastatytas tam, kad pramoginiai laivai ir jachtos galėtų netrukdomi iš Dangės įplaukti į fosą ir ten prisišvartuoti. Anksčiau buvo naudojamas įvažiavimui į laivų remonto įmonės teritoriją.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmasis toje vietoje medinis tiltas per Daselio griovį buvo pastatytas 1809 m. Į pakeliamą tiltą perdirbtas 1839 m.[3] Tuomet buvo laikomas grandinių, kurios su svertais pakeldavo tiltą, kad galėtų praplaukti laivai. 1855 m. jis buvo pertvarkytas į pasukamą tiltą.[4] Tiltas pagamintas iš kniedytos geležies, papuoštas grandinėmis, iki Antrojo pasaulinio karo vadintas „Grandinių tiltu“ (vok. Kettenbrücke).[5]
Būtinybė šioje vietoje įrengti tiltą atsirado XVIII a. antroje pusėje, kai Klaipėdos pilis neteko strateginės reikšmės. Pilies fosą miesto pirkliai išnaudojo laikyti sieliams. Tuomet į fosą iš Dangės upės turėjo būti įrengta atskira įplauka. XVIII ir XIX a. sandūroje pirklio Johano Gotlybo Grauno lėšomis buvo iškasta atskira įplauka iš Dangės upės į fosą, pastatytas pirmasis medinis tiltas.[5]
2008–2010 m. tiltas restauruotas. 2010 m. prie jo iškilmingai atidengta 2,4 m aukščio bronzinė skulptūra „Juodasis vaiduoklis“. Jai sukurti pasiremta Kasparo Henenbergerio užrašyta legenda „Juodasis vyras iš Memelio“.[5]
Konstrukcija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pasukamasis konsolinis tiltas yra ant perkasos, jungiančios Dangės upę su pilies fosa (gynybiniu grioviu). Krantinės sutvirtintos akmens mūro sienomis. Tilto ilgis – 21,05 m, plotis – 4,37 m, aukštis – 2,67 m.[1] Ramtų pamatai plytiniai, su granitiniu cokoliu, iš angos pusės apdailinti tašytu granitu. Tilto perdanga plieninė. Ant jos įrengtas medinių lentų paklotas. Abiejose tilto pusėse pastatytos ketinės kolonos su iškeltais lynais, laikančiais tilto konsolę. Tilto nešančios santvaros daugiaspragotinės, kniedytos, naudota kaltinė geležis. Rankinis pasukimo mechanizmas įrengtas virš ramto, o jo pasukimo ašis iškelta iki tilto važiuojamosios dalies viršaus. Anga mechanizmui pasukti įrengta tilto važiuojamosios dalies centre, arčiau vakarinės kanalo krantinės, kruizinių laivų terminalo pusėje.
Šalia tilto pastatyta lenta su tilto sukimo grafiku. Tilto konstrukcijai pasukti naudojamas vertikalus metalinis strypas su skersiniu apie 1,5 m aukštyje („T“ formos įnagis), įtaisytas sukimo mechanizmo ašyje ant tilto važiuojamosios dalies. Maždaug per minutę dviejų suaugusių vyrų pasuktas tiltas prišvartuojamas prie krantinės, o atidaryta kanalo vaga praleidžiami laivai.
Eksploatacija, remontas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Antrą šimtmetį uostamiesčiui tarnavęs Pilies uosto tiltas laukė pokyčių. Įrengus Kruizinių laivų terminalą ant tilto stipriai išaugo pėsčiųjų srautas. Remontuojant Pilies uosto ir Dangės krantines, 2008 m. pradėta ir tilto rekonstrukcija. Šalia jo jau buvo atsiradę krantinės įgriuvų. Manoma, kad povandeninė statinio dalis taip pat galėjo būti pažeista. Metalinės konstrukcijos būklė laikyta dar gera, bet sukimo krumpliaračiai buvo išdilę. Tiltą reikėjo nukelti nuo pagrindo, ištirti jo būklę ir parengti tvarkymo techninį projektą. Siūlyta pastatyti automatinį tilto pasukimo mechanizmą. Rankinis sukiojimas sukelia nepatogumų. Įrengus elektrinę tilto sukimo pavarą, rankomis jį tektų sukioti tik per šventes, taip demonstruojant tradicijas turistams. Sezono metu tiltą reikia sukioti kas 15 minučių. Per valandą tiltu 15 minučių gali eiti žmonės, po to pusvalandį kanalu plaukia laivai. Ir taip kiekvieną valandą ir kasdien nuo 10 iki 24 valandos. Tiltą sukinėja du etatiniai darbuotojai. Žiemą tiltas atsuktas pėstiesiems, nes laivai jau nebeplaukia. Senovinio pėsčiųjų tilto unikalumą pabrėžia tai, kad jam valdyti sukurti tilto sukikų etatai.[6][7]
2008-2011 m. tiltas buvo remontuojamas. Restauruotos tilto sijos ir santvaros, atraminis guolis, tilto turėklai, krantinės ties tilto galais, atstatyta buvusi medinė tilto danga iš ąžuolo medienos. Nustatytas statinio naudojimo garantinis laikas – 5 metai. Tilto ilgis – 21,1 m, plotis – 4,34 m, plotas – 91,6 kv. m.[8]
Po rekonstrukcijos praėjus vos penkiems metams tilto konstrukcijoje vėl išryškėjo sukimo mechanizmo trikdžiai. Tapo sunku jį sukioti net ir dviems vyrams. 2014 m. tiltą eksploatuojanti bendrovė „Klaipėdos laivų remontas“ pašlifavo ir sutepė stringantį sukimo mechanizmą. Problemos dėl tilto paprastai prasideda vasarą, kuomet dėl karščio metalas plečiasi. Tuomet žmogaus jėga ir klumpliaračio pagalba sukamo tilto mechanizmas ima strigti. 2010 m. pateiktas planas statinio mechanizmą elektrifikuoti. Tačiau tuomet tam pasipriešino paveldosaugininkai, nors nuolat išlaikyti du žmones ir per brangu.
Tilto leistina apkrova numatyta 41 t. Laikoma, kad vienu metu ant tilto kvadratinio metro gali būti ne daugiau kaip du žmonės. Kartais vasarą, kai vyksta renginiai, pasukamu tiltu juda didesnė masė žmonių.[9] 2023 m. duomenimis, saugumo sumetimais tiltas neveikė per Jūros šventės renginius – jis buvo nusuktas į šalį. Buvo rekomenduojama prieš didžiuosius koncertus Kruizinių laivų terminale nukreipti pėsčiųjų srautus per piliavietę, o ne per pasukamąjį tiltą.[10]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 „Pasukamas tiltas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Pasukamas tiltelis - vienintelis toks Lietuvoje ve.lt
- ↑ Pasukamąjį tiltelį norima mechanizuoti ve.lt
- ↑ Klaipėdos tiltų istorijos. Vienintelis ir nepakartojamas ve.lt
- ↑ 5,0 5,1 5,2 Pasukamasis (grandinių) tiltas Archyvuota kopija 2023-12-14 iš Wayback Machine projekto. krastogidas.lt
- ↑ Sutvarkys ir pasukamą tiltelį klaipeda.diena.lt
- ↑ Smaguris, Nerijus (2019-08-03). „Klaipėdos piliavietės tiltelis – ypatingas: Baltijos šalyse išlikęs vienintelis toks“. "Vakarų ekspresas". Delfi. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- ↑ Pasukamas tiltelis sulaukė palaiminimo 15min.lt
- ↑ Pasukamas tiltelis vyrų nebeklauso klaipeda.diena.lt
- ↑ Per Jūros šventę tiltelio nesukios klaipeda.diena.lt
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Klaipeda manually operated swing bridge YouTube svetainėje (nuo senamiesčio pusės)
- Klaipėdos pasukamas tiltas YouTube svetainėje (nuo viešbučio pusės)
- Pasukamasis tiltas žemėlapyje maps.lt
- Grandinių tiltaspamatyklietuvoje.lt
- Pasukamas tiltas biblioteka.lt