Egliškiai (Klaipėda)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Egliškiai
[[Vaizdas:|250px]]

Egliškiai
Koordinatės 55°51′20″š. pl. 21°13′28″r. ilg. / 55.855594°š. pl. 21.224382°r. ilg. / 55.855594; 21.224382 (Egliškiai)Koordinatės: 55°51′20″š. pl. 21°13′28″r. ilg. / 55.855594°š. pl. 21.224382°r. ilg. / 55.855594; 21.224382 (Egliškiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybės vėliava Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija Kretingalės seniūnija
Gyventojų skaičius 6 (2011 m.)

vok. Eglischken

Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Ė̃gliškiai

Egliškiai (arba Ėgliškiai) – kaimas šiaurės vakarinėje Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 1 km į pietryčius nuo Kretingos ir 2 km į šiaurės rytus nuo Kretingalės, tarp kelio KretingaTriušiai, Danės kairiojo kranto slėnyje.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Kretinga (Bajorai) – 1 km KRETINGA – 1 km Ėgliškiai – 0,2 km Blank-50px.png
Lankučiai – 4 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Petreikiai – 4 km
Šlikiai – 1 km
KRETINGALĖ – 2 km
Kėkštai – 2,5 km Toliai – 1,5 km
Valėnai – 2 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo šiauriniu pakraščiu praeina senasis BajorųTriušiųKlaipėdos kelias, už kurio prasideda Kretingos rajono savivaldybės Žalgirio seniūnijai priklausanti Ėgliškių dalis. Pakelėje stūkso senosios kaimo kapinės.

Kaimo apylinkėje žmonės gyvena nuo žalvario amžiaus.[2] XIII a. vietovė priklausė Kretingos piliai, kurią 1252 m. užėmė, o 1263 m. galutinai pavergė Vokiečių ordinas.

XVII a. įsikūrė kaimas, kuris vokiškai vadinosi Nicolau Eglien (1687 m.), Eglien Nicklau (1736 m.), Eglien Niclau (1785 m.), Eglin Niclau oder Egglischken (17961802 m.), Egglischken (1802 m.), Eglischken (1860 m.), Eglien Niclau (1874 m.), Eglien Niklau (1883 m.), Eglin Niclau (1888, 1895 m.), Eglien Niclau (1898 m.).[3] 1898 m. liepos 1 d. prie Eglien Niclau buvo prijungtas Paupeln Jakob (Wentzken–Venckų) kaimas, kurio naujoji bendruomenė išsaugojo iki mūsų laikų Eglischken (Egliškių) vardą.[4] Vietovardis Eglien Nicklau kilo iš asmenvardžio Mikalojus Eglynas, o Egliškiai – iš medžio pavadinimo eglė.

Kaimo gyventojai buvo lietuvių kilmės. Liuteronai priklausė Kretingalės evangelikų liuteronų bendruomenei, o katalikai – Klaipėdos katalikų bažnyčios parapijai. 1944 m. didžioji dalis gyventojų pasitraukė į Vokietiją.

Po 1944 m. prijungta dalis buvusio Andulių kaimo žemių. 1950 m. Egliškiai perskirti į 2 dalis: pietvakarinė – palikta Klaipėdos rajono Kretingalės apylinkei, o šiaurės rytinė – su kitais Bajorų apylinkės kaimais prijungta prie Kretingos rajono.

Danės slėnyje XX a. pab. veikė žvyro karjeras, tapęs dirbtiniu vandens telkiniu, mėgstamiausia pietinės Kretingos miesto dalies gyventojų maudymosi vieta. Čia ketinama įrengti kempingą.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a.1701 m. Klaipėdos hauptamtas, Prūsijos kunigaikštystė
17011752 m. Klaipėdos hauptamtas, Prūsijos karalystė
17521871 m. Klaipėdos apskritis, Prūsijos karalystė
18711874 m. Klaipėdos apskritis, Vokietijos imperija
18741918 m. Vytaučių valsčius, Klaipėdos apskritis, Vokietijos imperija
19191921 m. Vytaučių valsčius, Klaipėdos apskritis, Klaipėdos kraštas
19211923 m. Kretingalės valsčius, Klaipėdos apskritis, Klaipėdos kraštas
Administracinis-teritorinis pavaldumas
19231939 m. Kretingalės valsčius, Klaipėdos apskritis, Klaipėdos kraštas, Lietuvos Respublika
19391944 m. Bajorų seniūnija, Kretingalės valsčius, Klaipėdos apskritis, Vokietijos Trečiasis Reichas
19451950 m. Bajorų apylinkė, Kretingalės valsčius, Klaipėdos apskritis, Sovietų sąjunga
19501953 m. Kretingalės apylinkė, Klaipėdos rajonas, Klaipėdos sritis
19531995 m. Kretingalės apylinkė, Klaipėdos rajonas
nuo 1995 m. Kretingalės seniūnija, Klaipėdos rajono savivaldybė


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2011 m.
1871 m. 1905 m. 1910 m. 1939 m. 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
40 73 75 73 59 33 19 17 16 6


Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]