Avestos kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Avestos kalba
Kalbama: liturginė kalba
Kalbančiųjų skaičius: nėra (mirusi)
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių:
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

indoeuropiečių
 indoiranėnų
  iranėnų
   rytų iranėnų
    Avestos

Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba:
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1: ae
ISO 639-2: ave
ISO 639-3: ave

Avestos kalba – išnykusi liturginė indoeuropiečių šeimos indoiranėnų grupės rytų iranėnų pogrupio kalba. Ji vartota tik zoroastrizmo religijoje, ja parašytas svarbiausias šios religijos kūrinys – Avesta. Kažkuriuo laikotarpiu ji buvusi gyvąja kalba, tačiau VII a. musulmonams užėmus Persiją išnyko, bet tebevartojama kaip zoroastrų liturginė kalba. Užrašoma V a. sukurtu iš aramėjų rašto kilusiu Avestos raštu.

Avestos kalba susidarė iš senovės iranėnų kalbų tarmių, nuo kurių ilgainiui visiškai nutolo. Seniausioje Avestos tarmėje (~VI a. pr. m. e.), paliudytoje Gatose, galima rasti nemaža fonetinių, morfologinių ir kt. bendrybių su vedų kalba. Vėlyvesnės Avestos dalies – apeigų, maldų ir kt. tekstų leksika, sintaksė ir stilistika būdinga liturginei literatūrai.[1]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Avestos kalba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002