Chivos chanatas
Xorazm, Xiva Xonligi Chivos chanatas | ||||
buvęs chanatas | ||||
| ||||
Sostinė | Chiva | |||
Valdymo forma | chanatas | |||
Era | Naujieji laikai | |||
- įkūrimas | 1512 m., 1512 | |||
- praranda nepriklausomybę | 1920 m. | |||
Chivos chanatas (uzb. خیوه خانلیگی, pers. خانات خیوه) – valstybė Vidurinėje Azijoje, gyvavusi nuo 1512 m. iki 1920 m. Dažnai ši teritorija vadinama istoriniu Chorezmo pavadinimu.[1]
Chivos chanato istorija (1512–1920)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1512 m. iškilo nauja uzbekų dinastija, kuri atskilo nuo valdančios Šibanidų dinastijos ir sukūrė nepriklausomą chanatą. Iš pradžių valstybės sostine tapo Urgenčas (anksčiau vadintas Gurgandžu). 1598 m. Amudarjos upė pakeitė vagą ir sostinė buvo perkelta į Chivą. Per amžius Amudarja kelis kartus yra pakeitusi savo tėkmes, o pakitus vagai, Urgenčas liko be vandens išteklių ir Chivos miestui atiteko sostinės vaidmuo.
1598 m. Chorezmo valstybės sostine tapus Chivai, tai buvo mažas įtvirtintas miestelis. Nuo to laiko galima įvairiuose šaltiniuse rasti minint tiek Chorezmą, tiek Chivą. Ilgainiui Chivos chanatas sustiprėjo, jo teritorija ir įtaka išaugo. Sostinė Chiva tapo vienu iš islamiško pasaulio centrų tiek religiniame, tiek prekybiniame lygmenyje.
1873 m. Chivos chanatas tapo Rusijos imperijos vasaline valstybe. Chanas paskelbė save „nuolankiu Rusijos imperatoriaus tarnu“, o visos žemės dešiniajame Amudarjos krante atiteko Rusijai.
1873 m. Rusijos imperija užgrobė dideles Chivos chanato teritorijas. Dažnai viena iš priežasčių įvardijama tai, kad turkmėnų plėšikautojai puldinėjo Rusijos teritorijas ir ten grobdavo žmones, o vėliau juos parduodavo vergų turguose Chivoje ir Bucharoje.
1919 m. prieš Džunaid-chano valdymą pradėjo bruzdėti revoliucionieriai. Lapkričio mėnesį prasidėjo sukilimas, o į pagalbą sukilėliams atvyko Raudonoji Armija. 1920 m. vasario pradžioje Džunaid-chano armija patyrė pralaimėjimą ir buvo sunaikinta. Vasario 2 d. Said Abdullah-chanas atsisakė teisių į sostą.
1920 m. balandžio 20 d. buvo paskelbta Chorezmo Liaudies Sovietų Respublika, kuri įėjo į Rusijos Federacijos sudėtį. Chanatas nustojo egzistavęs.
1922 m. rudenį Chorezmo teritorija buvo padalinta – viena dalis atiteko Turkmėnijos sovietų respublikai, kita dalis Uzbekijos sovietų respublikai, o trečia dalis priskirta Karakalpakijos autonominei sričiai.
Chivos chanato simbolika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Istorinėje vėliavoje (iki 1917 m.) baltame vėliavos fone buvo vaizduojamas žydras pusmėnulis.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Chivos chanatas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 70 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Михайлов. Голос хивинских пленных Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto. («Нива (журнал), 1873, номер 30, страницы: 465–470)
- Карта Хивинского ханства и низовьев Амударьи 1873 года
|