Parakaso kultūra – senovės Andų (Centro regiono) kultūra gyvavusi tarp 750 m. pr. m. e. ir 200 m. e. m. Kultūros vystymosi centras buvo Parakaso pusiasalyje (dab. Ikos departamente). Vietos indėnai turėjo gerai išvystytą irigacinę sistemą, vertėsi žemės ūkiu, žvejyba.
Kultūra išaugo ankstyvuoju laikotarpiu veikiant Čavino kultūrai, bet vėliau vystėsi savarankiškai. Vėliau užimta ir asimiliuota Naskos kultūros.
Apie Parakaso kultūrą daugiausia žinoma iš vandenyno pakrantėje rasto ir archeologo Julio C. Tello ištyrinėto Vari Kajano nekropolio. Jį sudarė daugybė požeminių laidojimo kambarių su palaidotomis kilmingųjų mumijomis. Manoma, kad kiekvienas kambarys priklausęs atskiram klanui ar šeimai. Mumijos buvo įvyniotos į ornamentuotus audinius. Parakaso tekstilė laikoma viena kokybiškiausių ikikolumbinėje Amerikoje.
.png){kind=small}