Čavino kultūra
| Centrinių Andų kultūra: Chavin | |
|---|---|
| |
| Šalis | Peru (centrinė Kosta, Santos aukštupis) |
| Tautos | |
| Laikotarpis | ~900-200 m. pr. m. e. |
| |
 |
|---|
| Senovės Peru istorija |
| Pirminis periodas
|
| Ankstyvasis akiratis: Čavinas
|
| Ankstyvoji tarpinė grandis: |
| Viku, Močė, Rekuajus, Lima, Naska, Parakasas, Tiahuanakas
|
| Vidurinysis akiratis: |
| Varis, Tiahuanakas
|
| Vėlyvoji tarpinė grandis: |
| Čimu, Činčai, Čankai, Čačapoja, Huankai, Inkai, Aimarai, Muiskai, Kanjariai, Diagitai, Araukanai
|
| Vėlyvasis akiratis: Tautinsujus |
| Peru užkariavimas |
| Peru, Bolivija, Kolumbija, Ekvadoras, Čilė, Argentina |
| Andų regionai |
| Tolimoji šiaurė, Šiaurė, Centras, Centro-pietūs, Pietūs, Tolimieji pietūs |
Čavino kultūra (isp. Cultura Chavín) – Peru archeologinė kultūra, viena iš ikiinikinio laikotarpio indėnų kultūrų. Pavadinta nuo senovės miesto Čavin de Uantaro (Chavín de Huantar), kuris buvo svarbus religinis ir politinis centras, 1985 m. paskelbtas Pasaulio paveldo paminklu, griuvėsių.
Arealas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Čavino kultūra 900-200 m. pr. m. e. laikotarpiu klestėjo Ramiojo vandenyno pakrantėje ir Andų priekalnėse, maždaug nuo Kachamarkos šiaurėje iki Pakačamako pietuose. Savo klestėjimo laikotarpiu Čavino įtakos sfera driekėsi šiaurėje iki dabartinės Ekvadoro sienos, pietuose – iki Naskos. Vienas iš svarbiausių kultūrinių centrų buvo Čavin de Uantaro miestas.
Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išliko terasų, aikščių, akmeninių pastatų (3 aukštų Kastiljo šventykla), akmeninių skulptūrų (kolona su reljefinėmis žvėrių galvomis), raižytų akmeninių plokščių. Svarbiausi pastatai – masyvūs šventovių kompleksai, statyti iš tašytų stačiakampių akmens luitų, sujungti galerijomis, sienos puoštos bareljefais. Skiriamas Čavino menas, jo stiliaus pagrindiniai motyvai – žmonių, gyvūnų ir kiti atvaizdai, susipynę su fantastinėmis būtybėmis. Ankstyvuoju Čavino laikotarpiu įsigalėjo žemdirbystė, vėliau suklestėjo audimas, puodininkystė, akmentašystė, metalų gamyba ir liejimas, susiliejo lokalinės kultūros, susiformavo bendra religija. Rasta gausiai dirbinių su žvėrių atvaizdais, manoma, susijusių su religinėmis apeigomis.[1] Čavino gyventojai gamino kokybiškus tekstilės gaminius, mokėjo lydyti metalus, buvo gabūs keramikai ir statybininkai. Augino lamas, vertėsi žemės ūkiu. Rašto neturėjo. Dauguma Čavino kultūros radinių rasta Uantaro griuvėsiuose. Čavino kultūrai buvo būdingas jaguaro kultas. Žyniai vaidino labai svarbų vaidmenį valstybės gyvenime.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Čavino kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 34 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Peru archeologija Archyvuota kopija 2008-01-31 iš Wayback Machine projekto.
- Čavino kultūra. Peru Cultural Archyvuota kopija 2001-10-08 iš Wayback Machine projekto.
| |||||||||||||
