Čankajaus kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Centrinių Andų kultūra:
Chancay
Chancay Auch 1.jpg
Šalis: Peru (vidurinė Kosta)
Tautos:
Kalba: kingnamų kalba
Laikotarpis: XIII a. - 1470 m.
Mapa cultura chancay.png

Čankajaus kultūra (isp. Cultura Chancay) - ikikolumbinė Senovės Peru kultūra, gyvavusi vidurinėje Kostoje, dabartinio Limos departamento šiaurinėje dalyje, į šiaurę nuo Limos miesto. Jos kultūrinis centras buvo prie Čankajaus upės, kas ir davė pavadinimą visai kultūrai. Kita svarbi upė buvo Čiljonas.

Raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čankajaus kultūra apėmė dalį senosios Limos kultūros teritorijų. Ši lokali kultūra susiformavo po to, kai IX a. Vario kultūra atitraukė savo įtaką iš buvusių provincijų. Po to kurį laiką regioną valdė Čimu kultūros valstybė Čimoras, kol apie XIII a. pietinėse Čimoro provincijose atsirado prielaidos išsivystyti autonomiškai kultūrai.

Piečiau nuo Čankajaus buvo Ičmos kultūra, o šiaurėje klestėjo Čimu. Tikriausiai kultūroje egzistavo tam tikro lygio politinė konsolidacija, kur bendruomenių viršūnėje stovėjo kurakai.

Apie 1470 m. kultūros teritorijas nukariavo Inkų imperija, kuri įjungė ją į Činčasuju provinciją.

Bruožai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čankajaus kultūros indėnai vertėsi žvejyba ir žemdirbyste, statė sudėtingus irigacinius įrenginius. Svarbiausios jų gyvenvietės buvo Lauri, Lumbra, Tambo Blanco, Pasamano, Pisquillo Chico, Tronconal. Architektūrai būdinga statyba iš nedegtų plytų (isp. adobitos), kurios kai kuriais atvejais derinamos su degtomis arba akmeniu.

Gyvenvietėse jau buvo specializuoti amatinkai, kurie užsiėmė vietos menų: keramikos, tekstilės, aukso dirbinių, medžio drožinių gamyba.

Čankajaus tekstilė buvo labai aukšto lygio: čia naudota medvilnė, linas, plunksnos. Išvystyti labai dailūs ir sudėtingi ornamentai, tarp kurių ypač dažni žuvų, zoomorfiniai, geometriniai motyvai.

Keramikai būdingi juodi piešiniai ant šviesaus fono. Ant vazų aptinkami maždaug 400 ornamentų tipų, kurie tikriausiai turėjo tam tikras prasmes. Ypač būdingas kultūros elementas - figūrėlės kučimilko (isp. cuchimilco), vaizduojančios žmones, išskėtusius rankas į šonus. Manoma, kad jos galėjo sergėti nuo piktųjų dvasių, todėl dažnai aptinkamos (beveik visada poromis) kapuose.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka