Baltoji Kordiljera

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Alpamajo kalnas

Baltoji Kordiljera (isp. Cordillera Blanca) – Andų kalnų grandinė Peru, Ankašo regione; aukščiausias vakarinių Peru Andų kalnagūbris. Ilgis 180 km, plotis 21 km. Driekiasi šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi. Vakaruose Santos upė skiria nuo Juodosios Kordiljeros. Beveik visa Kordiljera įeina į Huaskarano nacionalinį parką.

Aukščiausios viršukalnės: Huaskaranas (6768 m), Huandojus (6395 m), Čopikalkis (6354 m), Hualkanas (6122 m), Čakrararchu (6112 m), Alpamajas (5947 m), Snieguotasis Piskas (5752 m).

Kalnai sudaryti daugiausia iš kvarcinių dioritų ir andezito. Baltoji Kordiljera – didžiausia atogrąžų Andų ledynų sritis (bendras ledynų plotas ~1000 km²). Šlaituose plyti daugiausia sausosios kalnų stepės.[1]

1966 m. Alpamajo viršukalnė UNESCO paskelbta gražiausiu pasaulio kalnu.[2] Baltoji Kordiljera yra seismiškai aktvioje zonoje, 1970 m. žemės drebėjimo metu nuošliauža palaidojo Jungajo miestą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 224
  2. Archivo del Museo Andino Peruano que fue fundado en 1972 – Oficina Regional de Cultura.