Kiaulytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kiaulytė

Sergantis vaikas su patinimais
ICD-10B26
ICD-9072
LigųDB8449

Kiaulytė, arba epideminis parotitas (lot. Parotitis epidema) – ūmi virusinė infekcinė liga, pažeidžianti seilių ir kitas liaukas, centrinę nervų sistemą. Dažniausiai serga vaikai nuo 2 iki 15 metų amžiaus. Jei anksčiau kiaulyte nėra sirgę ir yra neskiepyti, gali užsikrėsti ir vyresni vaikai bei suaugę. Jiems ligos eiga sunkesnė. Dažniausiai kiaulyte susergama žiemą ir pavasarį.

Ligą sukelia Paramixo parotidis virusai, priklausantys RNR virusų grupei. Jie greitai žūva paveikti aukštos temperatūros, ultravioletinių spindulių ar dezinfekuojančių medžiagų.

Liga plinta per seiles ir oro lašiniu būdu (iškvepiant, čiaudint), tiesioginio kontakto metu. Persirgęs žmogus įgyja ilgalaikį imunitetą. Apsisaugoti skiepijama kiaulytės vakcina.[1]

Ligonį vargina nedidelis karščiavimas, galvos, ryklės skausmas, sustiprėjantis rūgštaus maisto valgymo, kramtymo metu, seilių liaukų patinimas. Pasveikstama per 10 –11 dienų, jei procesas nepereina į kitus organus. Galimos komplikacijos: virusinis galvos smegenų dangalų uždegimas (meningitas), kasos uždegimas (pankreatitas), gali būti pažeistos lyties liaukos. Gydymas simptomiškas: esant reikalui, naudojami antipiretikai, diuretikai, kortikosteroidai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka