Raudonukė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Raudonukė

Sergantis raudonuke vaikas
ICD-10 B06
ICD-9 056
LigųDB 11719

Raudonukė (lot. Rubella) – ūmi virusinė infekcinė liga, pasireiškianti trumpalaikiu karščiavimu. Ji būdinga 2-7 metų amžiaus vaikams. Persirgus vaikystėje šia liga, susidaro ilgalaikis imunitetas. Vaikams raudonukė yra lengvai praeinanti liga, komplikacijos labai retos. Pavojingiausia nėščioms moterims, nes ligos virusas sukelia genų arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos sutrikimus, todėl galimi apsigimimai.

Apsisaugoti nuo raudonukės sukurta raudonukės vakcina. Skiepijama antraisiais gyvenimo metais, jos antroji dozė skiriama ikimokyklinio amžiaus vaikams.

Išberta sergančiojo oda

Ligos eiga ir gydymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Inkubacinis periodas trunka 14–21 dieną (kartais iki 24 dienų). Ligoniai 2–3 dienas karščiuoja, pasireiškia galvos skausmas, lengvas akių gleivinės uždegimas (ašarojančios akys), nedidelė sloga, sausas kosulys, gomurio gleivinės uždegimas, dažnai padidėja pakaušio limfmazgiai, kartais skauda sąnarius. Ligos pavadinimas kilęs nuo raudonos ar rausvos spalvos išbėrimo. Odą išberia smulkios atskiros dėmelės, kurios greitai, po 2-3 dienų išnyksta. Priešingai nei sergant vėjaraupiais, ligonio nekankina didelis niežulys.

Liga plinta oro–lašeliniu būdu, kai ligonis kosti, čiaudo, kalba. Nėščioji gali perduoti virusą vaisiui. Nustačius, kad nėščioji serga ūmia raudonukės infekcija, neretai rekomenduojama nutraukti nėštumą. Jei vaisius nėštumo eigoje nežūva, jis gimsta su įgimtu raudonukės sindromu, lydimu sunkių apsigimimų (sutrikusi rega, kurtumas, širdies ydos, pažeistos smegenys ir kiti organai). Apsigimimų tikimybė priklauso nuo to, kurį nėštumo mėnesį motina užsikrėtė, nes virusas vaisiui pavojingiausias per pirmas 10 nėštumo savaičių.

Gydymas simptomiškas: ligoniui duodami vaistai nuo temperatūros, ašarojant akims – skiriama lašų į akis, jei yra bakterinės infekcijos pavojus – skiriama antibiotikų. Rekomenduojamas lovos režimas, gausus skysčių vartojimas, vitaminai, patalpos vėdinimas ir švara.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka