COVAX
COVID-19 vakcinų visuotinė prieiga, sutrumpintai vadinama COVAX – pasaulinė iniciatyva, kuria siekiama užtikrinti lygiavertę prieigą prie COVID-19 vakcinų. Iniciatyvai vadovauja Gavi, Vakcinų aljansas, Koalicija už pasirengimo epidemijoms naujoves (CEPI) ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Tai vienas iš trijų COVID-19 suvaldymo priemonių prieinamumo didinimo iniciatyvos ramsčių (angl. Access to COVID-19 Tools Accelerator). Iniciatyvą, reaguodamos į COVID-19 pandemiją, 2020 m. balandžio mėn. pradėjo įgyvendinti PSO, Europos Komisija ir Prancūzijos vyriausybė. COVAX taip koordinuoja tarptautinius išteklius, kad mažas ir vidutines pajamas gaunančios šalys galėtų lygiavertiškai gauti COVID-19 testų, gydymo būdų ir vakcinų.[1] Iki 2020 m. liepos 15 d. prie COVAX prisijungė 165 šalys, kurios sudaro 60 proc. žmonijos populiacijos. Tačiau 2021 m. balandžio 11 d. duomenimis, „COVAX“ nepasiekė užsibrėžto tikslo (100 mln. dozių) – iki kovo pabaigos tebuvo pristatyta 38,5 mln. dozių.[2][3]
Kandidatai į vakcinas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2021 m. gegužės 9 d. PSO skubiai naudoti buvo patvirtinusi „Oxford-AstraZeneca“, „Pfizer-BioNTech“, „Moderna“, taip pat „Sinopharm BBIBP-CorV“ ir „Johnson&Johnson“ vakcinas. Šios vakcinos gali būti platinamos kaip COVAX dalis.[4][5]
Daugelis šalių, kurios galės pasinaudoti COVAX, turi „ribotus vakcinų tikrinimo ir patvirtinimo pajėgumus“ ir yra priklausomos nuo PSO leidimų. Iki 2021 m. pradžios PSO peržiūrėjo 11 potencialių COVID-19 vakcinų, kurias įtraukė į skubaus naudojimo sąrašą (EUL).[6] Pirmoji vakcina, kuriai PSO 2020 m. gruodžio 31 d. suteikė leidimą skubiai naudoti, buvo „Pfizer-BioNTech“ COVID-19 vakcina – RNR vakcina, kurią sukūrė „BioNTech“, bendradarbiaudama su JAV bendrove „Pfizer“, parduodama prekės ženklu „Comirnaty“.[7][8][9]
PSO 2020 m. rugpjūčio 24 d. pranešime spaudai nurodė, kad COVAX turi devynias COVID-19 vakcinos kandidatūras, remiamas CEPI, ir devynias kandidatūras, kurios yra bandomos. Iki 2020 m. gruodžio mėn. bendrovė „COVAX“ baigė derybas su kitais gamintojais, kurios suteikė jai galimybę gauti du milijardus vakcinos dozių.
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „COVAX explained“. gavi.org. GAVI. Nuoroda tikrinta 2021-02-25.
- ↑ Gleeson, Deborah (2021-04-11). „The best hope for fairly distributing COVID-19 vaccines globally is at risk of failing. Here's how to save it“. The Conversation. Nuoroda tikrinta 2021-04-25.
- ↑ „Coronavirus: WHO chief criticizes 'shocking' global vaccine divide“. BBC. 2021-04-10. Nuoroda tikrinta 2021-04-25.
- ↑ „WHO gives emergency approval to Sinopharm, first Chinese Covid-19 vaccine“. The Daily Star. 2021-05-07. Nuoroda tikrinta 2021-05-09.
- ↑ „WHO approves China's Sinopharm vaccine for emergency use“. euronews. 2021-05-07. Nuoroda tikrinta 2021-05-09.
- ↑ Widianto, Stanley (2021-01-29). „COVAX to ship enough shots for 3% of poor countries' populations in H1 - WHO“. Reuters. Jakarta. Nuoroda tikrinta 2021-02-03.
- ↑ „Comirnaty EPAR“. European Medicines Agency (EMA). Nuoroda tikrinta 2020-12-23.
- ↑ "WHO issues its first emergency use validation for a COVID-19 vaccine and emphasizes need for equitable global access". Pranešimas spaudai. 2020-12-31. https://www.who.int/news/item/31-12-2020-who-issues-its-first-emergency-use-validation-for-a-covid-19-vaccine-and-emphasizes-need-for-equitable-global-access. Prieigos data 2021-01-06.
- ↑ „Interim recommendations for use of the Pfizer–BioNTech COVID-19 vaccine, BNT162b2, under Emergency Use Listing“. World Health Organization (WHO). 2021-01-08. Nuoroda tikrinta 2021-05-06.