Raimondas Miknevičius
| Raimondas Miknevičius | |
|---|---|
| Gimė | 1937 m. birželio 13 d. Kaunas |
| Mirė | 2019 m. lapkričio 13 d. (82 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinės |
| Motina | Teodora Slyvauskaitė-Miknevičienė |
| Veikla | dailininkas, grafikas, pedagogas |
| Alma mater | Vilniaus dailės akademija |
| Žinomas (-a) už | pirmųjų atgimusios Lietuvos pinigų, pašto ženklų, miestų herbų kūryba |
Raimondas Antanas Miknevičius (1937 m. birželio 13 d. Kaune – 2019 m. lapkričio 13 d. Vilniuje)[1] – dailininkas, grafikas. Heraldikos, grafikos ir tapybos istorinių technikų tyrinėtojas, kūręs pirmuosius atgimusios Lietuvos pinigus, pašto ženklus, miestų herbus. Ilgametis Vilniaus dailės akademijos dėstytojas.
R. Miknevičiaus motina – keramikė Teodora Slyvauskaitė-Miknevičienė (1909–1982).
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1961 m. baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą, grafikos katedrą.
Po studijų buvo paskirtas dirbti vyr. dailininku Klaipėdos dailės kombinate. 1964 m. buvo priimtas į Lietuvos dailininkų sąjungą. Nuo 1965 m. pradėjo dalyvauti dailės parodose. 1966 m. grįžęs į Vilnių dirbo apipavidalintoju Taros ir įpakavimo biure.
Apie 1980 m. aktyviai įsitraukė į Dailininkų sąjungos valdybos darbą – buvo valdybos sekretorius, vėliau pirmininko pavaduotojas. Taip pat nuo 1980 m. – Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros dėstytojas. Tarp jo mokinių minimi Rimantas Rolia, Rolandas Rimkūnas, Arūnas Mėčius, Daiva Kairevičiūtė, Dovilė Norkutė, Arūnas Gelūnas. Buvęs ilgametis heraldikos komisijos prie Lietuvos Respublikos prezidentūros narys, vienu metu ir pirmininkas.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dirba lakštinės grafikos bei spalvotos grafikos (sendintos technikos aliejinė tapyba) srityse. Pagrindiniai jo aliejinės tapybos darbai (apie 30 didelio formato sendintos technikos aliejinės tapybos darbų) ir eilė herbų yra sukaupti Romo Zakarevičiaus „Stiklių“ viešbutyje. Pastaruoju metu dėl pašlijusios dailininko sveikatos liko nebaigtas darbas „Radvilų giminės herbas“, išpildytas sendintos aliejinės tapybos technika.
R. Miknevičius niekada nebuvo abejingas Lietuvos valstybės kultūriniam ir visuomeniniam gyvenimui, vadovavo bei dalyvavo pirmųjų lietuviškų pinigų – bendrųjų talonų, litų, monetų kūrime bei pašto ženklų konkursuose. Vadovavo dailininkų grupei, kūrusiai laikinuosius pinigus (vadintus „vagnorėliais“), vėliau – grupei, kūrusiai litų banknotų projektus. Pats sukūrė 500 litų banknotą.
Ypač didelis R. Miknevičiaus indėlis heraldikos srityje. Jis sukūrė arba atkūrė Ariogalos (2001), Debeikių (2002), Gruzdžių (1999), Marijampolės (1997), Kauno (1993); Kernavės (1969), Lekėčių (1999), Mažeikių (1996), Raudonės (1998), Rumšiškių (1998), Skirsnemunės (2002), Sudargo (2000), Šeduvos (1994), Ukmergės (1970, 1992), Utenos (1996), Veiviržėnų (1992), Ventos (1999), Zarasų (1969, 1996) herbus.