Baltimorės uostas
39°16′30″š. pl. 76°35′04″v. ilg. / 39.275°š. pl. 76.5845°v. ilg.
| Baltimorės uostas | |
|---|---|
 Viena iš krantinių | |
| Vieta | |
| Valstybė |  Jungtinės Amerikos Valstijos
|
| Vandenynas | Atlanto vandenynas |
| Bendra informacija | |
| Būklė | Veikiantis |
| Pradėjo veikti | 1706 m. |
| Savininkas | Merilando uosto administracija (MPA) |
| Statistika | |
| Uosto gylis | 13 m |
| Metinė krova | 35,20 mln. trumpųjų t. (2020 m.)[1] |
| Terminalai | 5 krovinių terminalai |
| Nuoroda | mpa.maryland.gov |
Baltimorės uostas (angl. Port of Baltimore, Helen Delich Bentley Port of Baltimore) – Atlanto vandenyno pakrantės jūrų uostas Baltimorėje, Merilande, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Merilando uosto administracijos (MPA) valdomas uostas įsikūręs prie Patapsko upės trijų atšakų žiočių, šiaurės vakariniame Česapiko įlankos krante. Didžiausias tarp šalies specializuotų uostų, dirbančių ro-ro krovinių krovos ir transportavimo bei keleivių pervežimo srityse. Nuo 2006 m. uostas pavadintas Helen Delich Bentley (1923–2016) vardu, dešimtmetį atstovavusios Baltimorei JAV Atstovų rūmuose, taip pat buvusios dienraščio „The Baltimore Sun“ reportere ir redaktore.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vienas pirmųjų Šiaurės Amerikos kolonizatorių kapitonas Džonas Smitas 1608 m. nuplaukė 170 mylių nuo Džeimstauno (įkurto metais anksčiau), tyrinėdamas krantus, upes ir upelius iki Česapiko įlankos aukštutinės dalies link Saskvehanos upės. Jis vadovavo pirmajai europiečių ekspedicijai prie Patapsko upės, pavadintos vietinių algonkinų indėnų, rinkusių moliuskus ir užsiėmusių medžiokle, garbei.[2]
1706 m. uostą įkūrė Merilando provincijos (anglų kolonijos) generalinė asamblėja. Jis yra vienas seniausių JAV komercinių uostų, atsiradęs iki Baltimorės miesto įkūrimo 1729 m. ir prieš JAV nepriklausomybės karą (1775-1783).
2006 m. buvo švenčiamas uosto 300 metų jubiliejus.
2024 m. kovo 26 d. jūrinis konteinerinis laivas su kroviniu pasuko iš uosto ir susidūrė su Fransio Skoto Ki tiltu. Visiškai sugriautas tiltas užblokavo jūrų prieigą prie uosto. Gelbėjimo įgulos dirbo 11 savaičių, kad pašalintų iš laivybos kelio tilto nuolaužas ir nuvilktų pažeistą laivą MV „Dali“. 2024 m. birželio 10 d. vandens kelias buvo visiškai atidarytas.
Veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Į uostą laivai gali patekti per 240 km ilgio, 15,2 m gylio Česapiko įlankos kanalą arba per 24 km ilgio, 11,7 m gylio be šliuzų laivybos kanalą, jungiantį Česapiko įlanką su Delavero įlanka. Baltimorės jūrų uostas turi keletą baseinų ir uosto teritorijų su 98 krantinėmis ir prieplaukomis, kurių ilgis – 40 km, gylis – iki 13 m. Į Baltimorę įvežami nafta ir naftos produktai, geležies, mangano ir chromo rūdos, guma, kaučiukas. Eksportuojami anglys, grūdai, koksas, automobiliai, plieno gaminiai, mediena.[3] Laivų statybos ir remonto įmonėms priklauso 2 sausieji ir 6 plaukiojantys dokai, 10 elingų, vykdoma prekinių laivų, tanklaivių ir kitų laivų statyba bei jų remontas iki kreiserių imtinai. Baltimorės uostą su kitomis Jungtinių Valstijų vietovėmis jungia platus geležinkelių ir greitkelių tinklas.
Baltimorės uostą sudaro penkios terminalų zonos, esančios jūrų pramonės rajone:
- Dundalk jūrų terminalas. Šiame objekte 13 krantinių kraunami konteineriniai, birūs, ro–ro kroviniai, mediena, automobiliai, žemės ūkio ir statybų technika. Grimzlė leidžiama iki 10,4 m)prie keturių krantinių, 12,8 m prie septynių krantinių ir 13,7 m prie dviejų krantinių. Užima 231 ha plotą.[4]
- Seagirt jūrų terminalas. Jame konteineriai kraunami keturiose krantinėse. Leidžiamas gylis 13,7 m prie trijų krantinių ir 15,2 m prie kitos krantinės. 115 ha teritorijoje yra aštuoni „Super-Post Panamax“ ir septyni „Post-Panamax“ klasės konteineriniai kranai, 22 ratiniai ožiniai kranai.[5]
- Fairfield automobilių terminalas. Šis uosto kompleksas tvarko ro–ro ir automobilius dviejose krantinėse. Grimzlė leidžiama 14,9 m vienoje krantinėje ir 8,5 m kitoje.[6]
- North Locust Point. Šiame komplekse kraunami plaušiena, mediena, lateksas, plienas, popierius ir konteineriai prie penkių švartavimo pirsų, kur leidžiamas 10,4 m gylis.[7]
- South Locust Point. Šiame komplekse miško produkcija kraunami trijose bendrųjų krovinių krantinėse, kur leidžiama 11 m grimzlė.[8]
Populiariojoje kultūroje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1996 m. veiksmo filme „Eraser“ filmo finalas ir baigiamasis mūšis vyksta rusų krovininiame laive Baltimorės uoste ir aplink jį, filme vadinamame „Baltimorės dokais“.
- Baltimorės uostas pasirodė 2002 m. trileryje „The Sum of All Fears“.
- Antrasis HBO serialo „The Wire“ sezono veiksmas sukasi aplink Baltimorės uostą.
- Pirmajame „Amazon Prime“ serialo „Jack Ryan“ sezone rodomas Baltimorės uostas. Veikėjai nelegaliai gabena cezį-137 į uostą planuojamam teroro išpuoliui.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Waterborne tonnage for principal U.S. ports and all 50 states and U.S. territories; Waterborne tonnages for domestic, foreign, imports, exports and intra-state waterborne traffic“. 2020. Nuoroda tikrinta 2023-03-14.
- ↑ Snell, Tee Loftin (1974). The wild shores: America's beginnings. Washington DC: National Geographic Society (U.S.), Special Publications Division. p. 84. ISBN 9780870441486.
- ↑ „Порт Балтимор“ (rus). Portsinfo.ru. 2011-09-18. Suarchyvuota iš originalo 2024-03-30. Nuoroda tikrinta 2024-03-30.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: Neatpažinta kalba (link) - ↑ „Dundalk Marine Terminal“. Maryland Port Administration (anglų). 2020-10-16.
- ↑ „Seagirt Marine Terminal“. Maryland Port Administration (anglų). 2020-10-16.
- ↑ „Fairfield Marine Automobile Terminal“. Maryland Port Administration (anglų). 2020-10-16.
- ↑ „North Locust Point“. Maryland Port Administration (anglų). 2020-10-16.
- ↑ „South Locust Point“. Maryland Port Administration (anglų). 2020-10-16.
