Dokas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gdynės dokai

Dokas (angl. dock) – įrenginys laivui statyti ar remontuoti, įrengiamas laivų statykloje arba dideliame uoste nuo bangavimo apsaugotoje vietoje.

Įranga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dokas turi vandens siurblių, keliamąjį kraną, laivų švartavimo įrenginių, priemonių elektros energijai, garui, suslėgtam orui, kitoms dujoms tiekti. Pagal paskirtį dokai būna:

Sausasis dokas – turi sandarią gelžbetoninę arba metalinę stačiakampio lovio pavidalo kamerą, kai kada kelias, su pusapvaliu galu ir uždoriu. Laivui įplaukus uždoris uždaromas, vanduo išsiurbiamas, laivas atsiremia į atramas arba vežimėlius. Naudojamas laivams statyti (statybinis dokas) ir remontuoti (remontinis dokas).

Plaukiojamasis dokas – ilgas, stačiakampio plano, plieninis, rečiau gelžbetoninis pontonas su kameromis viduje ir sienomis. Į kameras prileidus vandens dokas grimzta, laivas įplaukia tarp doko sienų; vandenį išsiurbus dokas iškyla, laivas atsiremia į atramas. Šis dokas paprastai nesavaeigis, ji tempia vilkikas. Naudojamas laivams remontuoti, nuleisti nuo stapelio į vandenį, laivui ar kitam įrenginiui plukdyti uosto akvatorijoje (transportinis dokas).[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Dokas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 51 psl.