Pereiti prie turinio

Fransio Skoto Ki tiltas

Koordinatės: 39°13′01″š. pl. 76°31′42″v. ilg. / 39.216944°š. pl. 76.528333°v. ilg. / 39.216944; -76.528333 (Fransio Skoto Ki tiltas)
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Fransio Skoto Ki tiltas
Tiltas ir uostas tolimajame plane
Fransio Skoto Ki tiltas
Fransio Skoto Ki tiltas
39°13′01″š. pl. 76°31′42″v. ilg. / 39.216944°š. pl. 76.528333°v. ilg. / 39.216944; -76.528333 (Fransio Skoto Ki tiltas)
Vieta Baltimorė, Merilandas Jungtinės Amerikos Valstijos
Kerta Patapską, išorinį uostą
Ilgis 2 632 m
Aukštis 56 m (patiltės)
Pastatytas 1977 m.
Nugriautas 2024 m.
Medžiagos Plienas
Konstrukcija Arkinissantvarinis tiltas

Fransio Skoto Ki tiltas (angl. Francis Scott Key Bridge), dar žinomas kaip Ki tiltas, Žiedinio aplinkkelio tiltas – metalinis arkinis ir ištisinis santvarinis tiltas Baltimorės aglomeracijoje, Merilando valstijoje, JAV. Nutiestas per Patapsko upės žemupį ir Baltimorės uosto išorinę akvatoriją kaip miesto žiedinio aplinkkelio I-695 pietrytinė dalis, vienas svarbiausių kelių tarp Niujorko ir Vašingtono.[1] Tiltas prasideda pietiniame pramoniniame Hokins Pointo rajone, kerta nedidelę An Arandelo apygardos dalį ir siekia Dandolką Baltimorės apygardoje. Po tiltu vyksta laivyba į vieną judriausių JAV uostų.

Tiltas Baltimorėje atidarytas 1977 m. Pavadintas poeto, JAV himno „The Star-Spangled Banner“ žodžių autoriaus Fransio Skoto Ki vardu.

Ki tiltas 2018 m.
Važiavimas tiltu
Tilto ženklas privažiavimo keliuose

2024 m. kovo 26 d. tiltas buvo sugriautas, valdymą praradusiam jūriniam konteineriniam laivui atsitrenkus į vieną iš jo atraminių kolonų. Valdžios pareigūnai paskelbė apie planus tiltą atstatyti iki 2028 m. rudens. Tai buvo antras pagal ilgį tiltas Baltimorės metropolinėje zonoje po Česapiko įlankos tilto. Jo pagrindinis, laivybai skirtas tarpatramis su 56 m patiltės aukščiu buvo 366 m ilgio – trečias pagal ilgį tarp pasaulio tiltų su ištisinėmis santvaromis.[2] Merilando transporto tarnybos (MDTA) valdomas tiltas buvo ilgiausia ir viena iš trijų Baltimorės uosto apmokestinamų perėjų, įskaitant uosto ir Fort McHenry tunelius. Apskaičiuota, kad tiltu kasmet pravažiuodavo 11,5 mln. transporto priemonių, įskaitant daug sunkvežimių, gabenančių pavojingas medžiagas, kuriems eismas tuneliais draudžiamas. Tilto ir jo prieigų statyba vainikavo du dešimtmečius trukusias pastangas užbaigti žiedinį kelią I-695.[3]

Iki septintojo dešimtmečio pradžios senasis Baltimorės uosto tunelis, kuriuo ėjo kelias I-895, pasiekė savo eismo pajėgumus. Merilando valstijos kelių komisija padarė išvadą, kad reikalinga papildoma perėja per išorinį uostą. Buvo svarstoma nutiesti dar vieną tunelį, tačiau tai buvo per brangus projektas. Komisijos pareigūnai parengė alternatyvius pasiūlymus, įskaitant keturių juostų tiltą virš vandens, kurio pranašumas buvo tas, kad Baltimorės uostą galėtų kirsti transporto priemonės, vežančios pavojingas medžiagas.[4]

1971 m. balandį patvirtintas tilto projektas, atsisakius Karo inžinierių korpuso parengto tunelio vizijos. 1972 m. pradėtos tilto statybos, kelerius metus atsiliekant nuo numatyto grafiko ir 33 mln. USD viršijant biudžetą.[5] Abu pagrindiniai tilto taurai – Nr. 17 ir 18 – buvo apsaugoti nuo susidūrimų su laivais gelžbetoninėmis stulpų konstrukcijomis prieš srovę ir pasroviui, nukreipiančių sparnų sistemomis.

1977 m. kovo 23 d. Ki tiltas, įskaitant 14 km privažiuojamųjų kelių, atidarytas eismui. 1978 m. naujasis statinys pelnė Amerikos plieno statybos instituto apdovanojimą už ištisinės santvaros konstrukcijos pastatymą.[6] Ant jo buvo nutiestos keturios eismo juostos – po dvi priešingomis kryptimis, su skiriamaisias atitvarais. Tačiau privažiavimo keliai, siekiant sumažinti statybos išlaidas, susiaurinti iki dviejų juostų.

1980 m. tiltą jau buvo kliudęs krovininis laivas, tačiau tuomet tiltas žymiau nenukentėjo.

2013 m. rinkliava už pravažiavimą tiltu buvo 4 USD. Tiltas turėjo dvi eismo juostas, apmokestinamas pagal „E-ZPass“ sistemą. 2019 m. spalio 30 d. ant tilto atsisakyta rinkliavų grynaisiais pinigais. Vairuotojai galėjo susimokėti per „E-ZPass“ arba vaizdo registravimo sistemas.[7]

Sugriuvęs tiltas

2024 m. kovo 26 d. tiltas buvo sugriautas, kai Singapūre registruotas konteinerinis laivas MV „Dali“, netikėtai praradęs energijos tiekimą ir valdymą, apie 8 mazgų greičiu įsirėžė į pagrindinės santvaros pietvakarinę atramą. Remiantis laivų stebėjimo svetainės „Marine Trffic“ duomenimis, laivas plaukė iš Baltimorės į Kolombą Šri Lankoje. Tai 2015 m. statytas „Neopanamax“ klasės, 300 m ilgio, 12,2 m grimzlės konteinervežis. Jo įgulą sudarė indų jūrininkai, tarp kurių buvo vienas iš Šri Lankos. Susidūrimo metu „Dali“ buvo pakrautas beveik iki ribinės 10 000 TEU talpos su 4 700 konteinerių (40 pėdų dydžio).[8] Per susidūrimą buvo apgadinta 13 konteinerių, du iš jų įkrito į vandenį. Iš viso kai kuriuose gabentuose konteineriuose buvo apie 764 t pavojingų medžiagų: pirmiausia ėsdinančių ir degiųjų (įskaitant ličio baterijas ) bei 9 klasės medžiagų. Buvo apgadintas laivo korpusas virš vaterlinijos. Laivo priekį sugniuždė ir jį prispaudė prie kanalo dugno nukritusios tilto perdangos ir atramos konstrukcijos (apskaičiuota, kad nuo 3 000 iki 4 000 t svorio nuolaužų). Laivas išliko nelaidus vandeniui, o laivybos kompanija iš pradžių tvirtino, kad vanduo nebuvo užterštas tiesiogiai iš laivo. Gelbėtojai aplink laivą įrengė 730 m ilgio vandens apsaugą nuo teršalų po to, kai vandens kelyje buvo aptikta nutekėjusios alyvos pėdsakų.

Nacionalinė transporto saugos taryba NTSB pažymėjo, kad Ki tiltas buvo pastatytas dar prieš sugriežtinant reikalavimus papildomoms laikančiosioms konstrukcijoms, kurios plačiai naudojamos šiuolaikiniuose tiltuose, ir būtų užkirtusios kelią tokiai griūčiai.

Tilto santvaros atrama iki avarijos, 2016 m.

Per nelaimę buvo sužeisti arba žuvo darbininkų brigados žmonės, atlikę tilto remonto darbus. Buvo rasti šeši lavonai, du žmonės išgelbėti iš upės: vienas nesužeistas, kitas kritinės būklės išvežtas į ligoninę. Prieš pat susidūrimą su tiltu laivo įgulos išsiųstas nelaimės signalas padėjo policijai sustabdyti eismą ant tilto ir perspėti dirbusius žmones, o tai greičiausiai išgelbėjo daugybę gyvybių.

Sugriuvęs tiltas užblokavo Patapsko laivybos kanalą, iš karto sustabdė beveik visą keleivių ir krovinių gabenimą į Baltimorės uostą. Merilando gubernatorius paskelbė nepaprastąją padėtį. Ekonominiai nuostoliai iš pradžių buvo įvertinti 15 mln. USD per dieną. Buvo tikimasi, kad draudikai atlygindami žalas patirs kelių milijardų dolerių nuostolius.[9]

Pagrindinius avarijos pasekmių šalinimo darbus organizavo Karo inžinierių korpuso tarnyba. Iki balandžio 20 d. buvo atidaryti trys laikini kanalai, galėję praleisti apie 15 % prieš avariją plaukiojusių laivų. Balandžio 25 d. atidarytas laikinas giliavandenis kanalas, leidžiantis kai kuriems didesniems laivams įplaukti ir išplaukti. Balandžio 29 d. jis uždarytas, kad gelbėjimo tarnybos galėtų tęsti tilto nuolaužų šalinimą.

Valdžios institucijos teigė, kad nebuvo jokių požymių, jog tilto konstrukcijos buvo netvarkingos, o statinys „visiškai atitiko reikalavimus“. „Synergy Marine Group“, kuriai priklausė laivas „Dali“ ir kuri jį valdė, patvirtino, kad laivas atsitrenkė į tilto atramą, kai jame buvo vietiniai locmanai, padedantys vykdyti saugią laivybą Baltimorės uoste. Visi įgulos nariai, įskaitant du laive buvusius locmanus, nedingo, o pranešimų apie sužeistuosius negauta. Prieš pat susidūrimą laivo įgula, vykdydama privalomas avarines procedūras, nuleido inkarus. Į įvykio vietą atvykę FTB pareigūnai pažymėjo, kad nebuvo patikimos informacijos, leidžiančios manyti, kad tai būtų teroristinis išpuolis.

2024 m. gegužės 14 d. gelbėtojai pašalino paskutinį likusį sugriuvusio tilto tarpsnį. Operacija leido išgelbėti konteinerinį laivą ir atkurti eismą per uostą. Laivas galiausiai buvo nuvilktas prie uosto krantinės iškrovimo darbams. Netrukus Merilando valstijos transporto departamento pareigūnai pranešė, kad planuoja atstatyti tiltą iki 2028 m. rudens, o tai kainuos nuo 1,7 iki 1,9 mlrd. USD.[10]

  Sugriuvusi tilto dalis apima tris tarpatramius po metaline santvara ir dar tris gretimus. Atvaizdo dešinėje – Dandolkas, kairėje – Hokins Pointas
  1. „Что известно о мосте им. Фрэнсиса Скотта Ки в США“ (rus). «ТАСС». 2024-03-26. Suarchyvuota iš originalo 2024-03-27. Nuoroda tikrinta 2024-03-28.{{cite web}}: CS1 priežiūra: Neatpažinta kalba (link)
  2. Durkee, Jackson, World's Longest Bridge Spans Archyvuota kopija 2011-10-03 iš Wayback Machine projekto., National Steel Bridge Alliance, 1999-05-24.
  3. Maryland State Highway Administration (2005). „Highway Location Reference: Baltimore City“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2009-03-20. Nuoroda tikrinta 2009-04-15.
  4. Jensen, Peter (1994-09-22). „I-695 Key Bridge approach to expand“. The Baltimore Sun. Suarchyvuota iš originalo 2024-03-27. Nuoroda tikrinta 2024-03-26.
  5. Orrick, Bentley (1973-08-05). „Harbor crossing tops Bay Bridge in delay, overrun“. The Baltimore Sun. p. A1. Suarchyvuota iš originalo 2024-03-27. Nuoroda tikrinta 2024-03-26 – via Newspapers.com.
  6. „Key Bridge opens at 10 A.M. today“. The Baltimore Sun. 1977-03-23. p. C6. Suarchyvuota iš originalo 2024-03-27. Nuoroda tikrinta 2024-03-26 – via Newspapers.com.
  7. Fulginiti, Jenny (2019-04-12). „Cashless tolls coming to Key, Hatem bridges in October“. WBAL (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2019-04-12. Nuoroda tikrinta 2019-04-13.
  8. McGill, Brian; Champelli, Peter; Paris, Costas (2024-03-31). „Ships Have Become Supersized Since Baltimore Bridge Was Built“. The Wall Street Journal. News Corp. Suarchyvuota iš originalo 2024-04-01. Nuoroda tikrinta 2024-04-01.
  9. Simpson, Jack (2024-03-28). „Baltimore bridge collapse could lead to record insurance loss, says Lloyd's boss“. The Guardian. Suarchyvuota iš originalo 2024-03-29. Nuoroda tikrinta 2024-03-29.
  10. Witte, Brian (2024-05-02). „Maryland officials release timeline, cost estimate, for rebuilding bridge“. Associated Press. Suarchyvuota iš originalo 2024-05-02. Nuoroda tikrinta 2024-05-02.


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.