Pereiti prie turinio

Baltakaktė skėtė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Leucorrhinia albifrons
Apsauga: 3(R) – Reta rūšis
Baltakaktė skėtė (Leucorrhinia albifrons)
Baltakaktė skėtė (Leucorrhinia albifrons)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
( Arthropoda)
Klasė: Vabzdžiai
( Insecta)
Būrys: Žirgeliai
( Odonata)
Pobūris: Didieji žirgeliai
( Anisoptera)
Šeima: Skėtės
( Libellulidae)
Gentis: Leucorrhinia
( Leucorrhinia)
Rūšis: Baltakaktė skėtė
( Leucorrhinia albifrons)
Binomas
Leucorrhinia albifrons
Burmeister, 1839

Baltakaktė skėtė (Leucorrhinia albifrons) – skėčių (Libellulidae) šeimos vabzdys.


Biologija ir ekologija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvena vidutiniškai turtinguose ir neturtinguose maisto medžiagų ežeruose, taip pat silpnai rūgščiuose vandenyse (pH 4–6,5). Lervos vystosi 2 metus. Jos gyvena tarp gausiai vešinčios povandeninės augalijos. Suaugusios lervos nuo gegužės vidurio iki liepos pradžios lipa ant kranto, prisitvirtina prie augalų ar kelmų 1–2,5 m aukštyje ir neriasi. Suaugėliai laikosi netoli savo išsiritimo vietų. Nakvoja miške, dažniausiai ant pušų. Poruojasi nuo birželio pabaigos iki liepos pradžios. Poravimasis trunka 10–17 valandų. Suaugėliai gyvena vidutiniškai 42 dienas. Yra duomenų, kad suaugėliai patinai kovoja dėl teritorijos su bronzinėmis skėtėmis (Cordulia aenea). Pastebėta, kad baltakaktėmis skėtėmis minta Libellula, Anax genties žirgeliai. Skraido nuo gegužės pabaigos iki rugpjūčio pradžios.

Šiaurės ir Vidurio Europoje. Vakarų Europoje aptinkama pavienėse atskirtose populiacijose, Uralo, Altajaus kalnuose. Dėl visuotinio atšilimo rūšies arealas plečiasi į šiaurinius regionus.

Lietuvoje rūšis aptikta Alytaus, Biržų, Ignalinos, Kelmės, Lazdijų, Marijampolės, Molėtų, Panevėžio, Radviliškio, Švenčionių, Trakų, Varėnos, Vilniaus ir Zarasų rajonuose.

Rašomavičius Valerijus, Lietuvos raudonoji knyga, Kaunas: „Lututė“, 2007. psl. 53. ISBN 978-9955-692-71-3