Pereiti prie turinio

Imago

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Cikados išsinėrimas ir virtimas imago

Imago (lot. imago – atvaizdas, išvaizda) – paskutinė vabzdžių ir kitų nariuotakojų metamorfozės fazė. Ši stadija dažnai vadinama „suaugėlio“, kadangi šioje stadijoje vabzdys yra seksualiai brandus ir gali daugintis, taip pat turi funkcionuojančius sparnus (jei ta vabzdžio rūšis apskritai juos turi). Sparnuota forma prieš imago (sub-imago) labai reta, ją turi lašalai. Sub-imago geba skristi; panašiai po keleto valandų jis neriasi dar kartą, numesdamas labai ploną kutikulės sluoksnį. Didelę dalį lervos sudaro raumenys bei riebalai. Formuojantis imago, labai daug šių raumeninių ir riebalinių audinių suardoma, vietoj jų formuojantis suaugėliui būdingiems organams. Imago taip pat dažniausiai turi visiškai naują trachėjų sistemą, pritaikytą prie pasikeitusios kūno formos.[1]

Imago fazės fiziologinė paskirtis – plitimas ir dauginimasis. Mityba šioje fazėje vadinama papildoma. Saugėlio ir lervos ar nimfos maistas gali būti tiek panašus, tiek ir labai skirtingas, abiems formoms užimant visai skirtingas ekologines nišas.[1] Pavyzdžiui, dauguma ūsuočių lervų minta mediena, kai suaugę vabalai minta žiedadulkėmis. Kai kurios vabzdžių rūšys imago fazėje visai neminta, eikvoja tas medžiagas, kurias sukaupė būnant lervos ar nimfos stadijoje (pavyzdžiui, vabalas raganosis, lašalai).

  1. 1,0 1,1 Carpenter, Geo. H., The Life-Story of Insects. Cambridge University Press 1913. Turinys (anglų kalba) laisvai prieinamas https://www.gutenberg.org/ebooks/16410 arba https://archive.org/details/thelifestoryofin16410gut