Atlantizija

Laterallus rogersi
Atlantizija
Apsaugos būklė
Pažeidžiami (IUCN 3.1),
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Paukščiai ( Aves) Būrys: Gerviniai paukščiai ( Gruiformes) Šeima: Vandeninės vištos ( Rallidae) Gentis: Amazoninės švygždos ( Laterallus) Rūšis: Atlantizija ( Laterallus rogersi)
Binomas
Laterallus rogersi Lowe, 1923
Sinonimai
Atlantisia rogersi Lowe, 1923
Paplitimas:
Atlantizijų savaiminis paplitimo arealas yra Atlanto vandenyne esančių Tristano da Kunjo salų grupei priklausančioje Nepasiekiamojoje saloje (žr. žemėlapį)

Atlantizija (Laterallus rogersi) – gervinių paukščių (Gruiformes) būrio, vandeninių vištų (Rallidae) šeimos, amazoninių švygždų (Laterallus) genties paukščių rūšis. Tai pats mažiausias neskraidantis paukštis pasaulyje.

Atlantizija morfologiniame piešinyje

Paplitimas

Endeminė, sėsli rūšis. Savaime paplitusi vienoje iš Tristano da Kunjos archepelago salų (Nepasiekiamojoje saloje). Pasitaiko įvairiose salos buveinėse, bet daugiau jų pakrantės žolynuose, durpinguose plokščiakalniuose tarp viksvų ir paparčių krūmų, bei aukščiausiose salos vietose tarp viržių.

Atlantizijų populiacija gyvenanti mažame 19 km³ plote yra stabili, jos dydis 5600 individų.

Apibūdinimas

Kūno ilgis 13-15,5 cm. Patinėliai didesni ir sunkesni už pateles, kurių svoris 35–49 g, arba vidutinis 40,5 g. Patelės sveria 34–42 g, arba vidutiniškai 37 g. Akys raudonai oranžinės. Snapas ir kojos gana ilgoki, tamsūs. Plunksnos tarsi šeriai, kurios viršutinėje kūno dalyje tamsiai kaštoninės spalvos, apatinės dalies – tamsiai pilkos. Sparnai menki, o uodega trumpa. Patelių plunksnos kiek šviesesnės, ypač galvos, gerklės ir krūtinės.

Dauginimasis

Monogamės. Peri ant žemės. Lizdas žolės, paparčių kupste, ar po kitos tankios augalijos priedanga ovalus su įėjimu per siaurąją lizdo dalį, į kurį patenkama per maždaug 50 cm aukščio savotišką augalijos tunelį. Patelė per spalio-sausio laikotarpį padeda du didelius, maždaug 25% jos pačios svorio kiaušinius, kuriuos peri abu tėvai. Jauniklius maitina taip pat abu tėvai.

Šie paukščiai nelabai agresyvūs gindami savo lizdo teritoriją nuo kitų šios rūšies individų, bet porelė bando išvyti įsibrovėlius intensyviu čiulbėjimu.

Mityba

Maitinasi įvairiose buveinėse, tiek paplūdimiuose tarp riedulių, tiek pelkėtose vietovėse ir net tarp žemos augalijos. Maitinasi lėtai, bet kuomet lankosi kur nėra natūralios augalijos priedangos, tampa labai atsargūs. Lesa kirmėles, drugius, vabalus, vabzdžius, uogas ir sėklas. Maitinasi naktį, bet kaip manoma, aktyvesnės būna dienos metu.

Rūšies priešai ir pavojai

Natūralių priešų turi mažai. Didžiausias priešas – juodosios žiurkės (Rattus rattus), kurios gali patekti į salą. Planuojama dalį rūšies populiacijos perkelti į gretimą Lakštingalų salą.

Jauniklius dažnai pražūdo Turdus eremita, arba žūsta dėl pasitaikančių blogo oro sąlygų.

Salos kolonizavimas ir kilmė

Remiantis tyrimais, kurie buvo paskelbti 2018 m., šios rūšies protėviai labai izoliuotą salą pateko iš Pietų Amerikos žemyno maždaug prieš 1,5 milijonus metų. Kaip teigiama, jų protėviai galbūt atskrido arba pateko per plūduruojančias Atlanto vandenyne įvairios kilmės nuolaužas. Gyvendamos saloje, kurioje nėra placentinių žinduolių (Placentalia), jos prarado skraidymo gebą, prisitaikiusios prie aplinkos.

Artimiausia atlantizijai rūšis yra dėmėtasparnė švygžda (Laterallus spiloptera), gyvenanti Pietų Amerikos žemyno pietryčiuose.

Nuorodos

• ebird.org / Inaccessible Island Rail Atlantisia rogersi