Neskraidantis paukštis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Geriausiai žinomi neskraidantys paukščiai pingvinai.

Neskraidantys paukščiai – paukščiai, evoliucijos metu praradę gebėjimą skristi.[1] Yra išlikę apie 50 neskraidančių paukščių rūšių.[2] Geriausiai iš jų žinomi pingvinai, afrikiniai stručiai, emu ir kiviai.

Pats mažiausias neskraidantis paukštis yra atlantizija (apie 12,5 cm dydžio), didžiausias, taip pat didžiausias paukštis bendrai – strutis (iki 2,7 m dydžio). Stručiai auginami kaip naminiai paukščiai dėl jų plunksnų, mėsos ir odos.

Dauguma naminių paukščių, kaip naminė višta ar naminė antis, ilgainiui prarado savo gebėjimą skristi, tačiau jų laukiniai giminaičiai bankivinė višta ir didžioji antis šį gebėjimą išlaikė. Naminis kalakutas prarado savo gebėjimą skristi dėl specialaus maitinimo – žmonės stengiasi juos išauginti kuo didesnius, tad šių paukščių sparnai nebegali pakelti jo svorio.

Daugelis skirtingų paukščių gebėjimą skraidyti, vykstant evoliucijai, prarado nepriklausomai. Taip pat būna ir atskiros paukščių, negalinčių skristi, šeimos, tarp jų ir dabar jau išnykusių plėšrūnų fororakinių šeimos paukščiai.

Įprastai neskraidantys paukščiai gyvena salose, kur jiems nereikia įveikti didelių atstumų ir nėra plėšrūnų pavojaus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]