RSHA

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

RSHA, Reicho saugumo vyriausioji valdyba (vok. Reichssicherheitshauptamt)[1][2]) – Trečiojo Reicho institucija, kurios paskirtis buvo rūpintis Vokietijos saugumu (vykdė saugumo policijos ir žvalgybos funkcijas) ir kovoti su vidiniais ir išoriniais Vokietijos priešais. RSHA buvo pavaldi SS reichsfiureriui H. Himleriui.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

RSHA SS reichsfiureris H. Himleris įkūrė 1939 m. rugsėjo 27 d. suliedamas SS žvalgybos tarnybą Sicherheitsdienst (SD) ir saugumo policiją (Sicherheitspolizei, SiPo), kuri nominaliai buvo pavaldi Vidaus reikalų ministerijai. SiPo sudarė Gestapas (Geheime Staatspolizei 'Slaptoji valstybės policija') ir Kripo (Kriminalpolizei 'Kriminalinė policija').[3]

Pirmuoju RSHA viršininku buvo paskirtas SS obergrupenfiureris ir policijos generolas Reinhardas Heydrichas, kuris vadovavo iki žūties 1942 m., kai buvo nukautas čekų pasipriešinimo surengto pasikėsinimo (operacija „Antropoidas“) metu, kurį rėmė britų specialiosios tarnybos). Nužudžius R. Heydrichą RSHA ėmė tiesiogiai vadovauti Himleris. O 1943 m. sausį šiai institucijai vadovauti pavedė SS obergrupenfiureriui ir policijos generolui Ernstui Kaltenbruneriui. Šis vadovavo RSHA iki karo pabaigos.[4] RSHA vadovo titulas buvo saugumo policijos ir saugumo tarnybos šefas (CSSD, iš Chef der Sicherheitspolizei und des SD).[3]

RSHA vadovavo Reicho ir NSDAP partijos saugumo aparatui. Jos veikla apėmė žvalgybinės informacijos rinkimą, kriminalinių nusikaltimų tyrimus, užsieniečių priežiūrą, viešosios nuomonės stebėjimą, nacistinį indoktrinavimą. Skelbiama pareiga buvo ieškoti Trečiojo Reicho priešų ir juos eliminuoti.[5] Į priešų sąrašus buvo įtraukti žydai, komunistai, masonai, pacifistai ir krikščionių aktyvistai.[6]

RSHA prižiūrėjo ir einzacgrupes (Einsatzgruppen), kurios keliavo paskui į Rytų Europą įsiveržiančią Vokietijos armiją. Kaip valstybės ir nacistų partijos saugumo institucija RSHA koordinavo įvairių kitų šios pakraipos Vokietijos organizacijų veiklą.

RSHA pavadinimas raštuose dažnai buvo trumpinamas kaip RSi-H, kad išvengti painiojimo su SS departamentu RuSHA (SS-Rasse- und Siedlungshauptamt 'SS Rasės ir apgyvendinimo valdyba').[3]

RSHA strukūtai buvo priskirta daug aukšto rango SS karininkų. Pvz., beveik ketvirtis visų SS šturmbanfiurerių (majorų) buvo RSHA darbuotojai. RSHA dirbo didelė dalis ir kitų SS karininkų[5]:

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal britų autorių Gerald Reitlinger RSHA tipiška išpūsta biurokratine struktūra, kurią sudarė bent šimtas smulkių padalinių.[7]

RSHA sudarė 7 valdybos (vok. Amt).[8]. Struktūra po 1941 m. kovo:

  • I valdyba (Amt I). Personalas – Pirmasis vadovas buvo SS grupenfiureris dr. Verneris Bestas (Werner Best). 1940 m. jį pakeitė SS brigadefiureris Brunas Štrekenbachas (Bruno Streckenbach). 1944 m. balandį vadovavimą perėmė Erichas Erlingeris (Erich Ehrlinger).
    • I A (Personalas): Vadovai SS štandartenfiureris ir oberregierungsratas Valteris Blume (Walter Blume), o nuo 1943 m. balandžio 1 d. – SS oberšturmbanfiureris ir oberregierungsratas Gustavas fon Feldė (Gustav vom Felde).
    • I B (Mokymas ir treniravimas): Vadovas SS štandartenfiureris Ervinas Šulcas (Erwin Schulz).
    • I C (Fizinis ugdymas): Vadovas SS štandartenfiureris ir oberregierungsratas Herbertas Edleris fon Danielsas (Herbert Edler von Daniels).
    • I D (Kriminalinės bylos): Vadovo pareigas ėjo SS brigadefiureris ir policijos generolas majoras Brunas Štrekenbachas (Bruno Streckenbach).
  • II valdyba (Amt II). Organizacija, administracija ir teisė – Vadovas SS štandartenfiureris dr. Hansas Nokemanas (Hans Nockemann.).
    • II A (Organizacija ir teisė): SS šturmbanfiureris ir oberregierungsratas Rudolfas Bilfingeris (Rudolf Bilfinger).
    • II B (Pasų reikalų principai ir užsienio policijos): ministerialratas Johanesas Krauzė (Johannes Krause).
    • II C a (SiPo biudžetas ir ūkiniai reikalai): Vadovas SS štandartenfiureris ir ministerialratas Rudolfas Zygertas (Rudolf Siegert).
    • II C b (SD biudžetas ir ūkiniai reikalai): Vadovo pareigas ėjo SS oberšturmbanfiureris Karlas Brokė (Carl Brocke).
    • II D (Techniniai reikalai): Vadovas SS oberšturmbanfiureris Valteris Raufas (Walter Rauff).
  • III valdyba (Amt III). Vidaus saugumo tarnyba (SD-Inland) – Vadovas SS grupenfiureris Otas Olendorfas (Otto Ohlendorf). Užsiėmė informacijos rinkimu Vokietijos viduje, taip pat etniniais vokiečiais (folksdoičiais) už Vokietijos ikikarinių sienų bei vokiečiakalbių kultūra.
    • III A (Teisėtvarkos ir valstybės statybos klausimai): Vadovas SS šturmbanfiureris Karlas Gegenbachas (Karl Gengenbach), o nuo 1941 m. pabaigos – SS šturmbanfiureris Volfgangas Reinholcas (Wolfgang Reinholz)
    • III B (Vokiškumo dvasia): Vadovas SS oberšturmbanfiureris Hansas Elichas (Hans Ehlich), o nuo 1942 m. spalio – Herbertas Štrikneris (Herbert Strickner).
    • III C (Kultūra): SS šturmbanfiureris Vilhelmas Špengleris (Wilhelm Spengler).
    • III D (Ekonomika): Vadovo pareigas ėjo SS šturmbanfiureris Vilis Zaibertas (Willi Seibert).
  • IV valdyba (Amt IV). Slaptoji valstybės policija (Gestapas) – Vadovas SS grupenfiureris Heinrichas Miuleris (Heinrich Müller). Pavaduotojas SS oberfiureris Vilhelmas Krichbaumas (Wilhelm/Willi Krichbaum).
    • IV A (Opozicija). SS oberšturmbanfiureris ir oberregierungsratas Frydrichas Pancingeris (Friedrich Panzinger).
      • IV A 1 (Komunizmas, marksizmas ir susijusios organizacijos, karo nusikaltimai, nelegali ir priešiška propaganda): SS šturmbanfiureris ir kriminaldirektorius Jozefas Fogtas (Josef Vogt), o nuo 1941 m. rugpjūčio – SS hauptšturmfiureris Giunteris Knoblochas (Günther Knobloch)
      • IV A 2 (Kova su sabotažu, politinės klastotės): SS hauptšturmfiureris ir kriminalkommisaras Horstas Kopkovas (Horst Kopkow , nuo 1939 m. – SS oberšturmfiureris Brunas Zatleris (Bruno Sattler), o nuo 1940 vasaros – SS šturmbanfiureris Kurtas Geisleris (Kurt Geißler)).
      • IV A 3 (Reakcija, opozicija, monarchizmas, liberalizmas, emigrantai (kas nėra IV A 1 sfera): Vadovas SS šturmbanfiureris ir kriminaldirektorius Vilis Litcenbergas (Willy Litzenberg).
      • IV A 4 (Apsaugos tarnyba, kova su pasikėsinimais, išorinis sekimas, specialiosios užduotys): SS šturmbanfiureris ir kriminaldirektorius Francas Šulcas (Franz Schulz).
    • IV B (Pasaulėžiūriniai priešininkai). SS šturmbanfiureris Albertas Hartlas (Albert Hartl).
      • IV B 1 (Politinė katalikybė): SS šturmbanfiureris ir regierungsratas Erichas Rotas (Erich Roth).
      • IV B 2 (Politinis protestantizmas, sektos): SS šturmbanfiureris ir regierungsratas Erichas Rotas (Erich Roth).
      • IV B 3 (Kitos bažnyčios, masonai): Pradžioje vadovo neturėjo. Nuo 1942 m. gruodžio – Otas Vilhelmas Vandeslebenas (Otto-Wilhelm Wandesleben).
      • IV B 4 (Žydų reikalai, atituštinimo reikalai): SS šturmbanfiureris Adolfas Eichmanas (Adolf Eichmann), vienas iš Holokausto organizatorių.
    • IV C (Kartotekos). SS oberšturmbanfiureris ir oberregierungsratas Fricas Rangas (Fritz Rang).
      • IV C 1 (Įvertinimas, pagrindinės kartotekos, asmeninių įrašų tvarkyba, informacijos biuras, užsieniečių stebėjimas, centrinis vizų bskyrius): Polizeirat Paul Matzke
      • IV C 2 (Prevencinis įkalinimas (Schutzhaftangelegenheiten)): SS šturmbanfiureris, regierungs- ir kriminalratas Emilis Berndorfas (Emil Berndorff).
      • IV C 3 (Spaudos ir raštijos reikalai): Vadovas SS šturmbanfiureris ir regierungsratas Ernstas Jaras ( Ernst Jahr).
      • IV C 4 (Partijos ir organizacijų reikalai): Vadovas SS šturmbanfiureris ir kriminalratas Kurtas Šagė (Kurt Stage).
    • IV D (Okupuotosios teritorijos). SS oberšturmbanfiureris Ervinas Veinmanas (Erwin Weinmann).
      • IV D 1 (Protektorato reikalai, čekai Reiche): Vadovas Gustavas Jonakas (Gustav Jonak), nuo 1942 m. rugsėjo – SS šturmbanfiureris Brunas Letovas (Bruno Lettow), o nuo 1943 m. lapkričio – SS oberšturmbanfiureris Kurtas Liška (Kurt Lischka).
      • IV D 2 (Generalgubernatorystės reikalai, Lenkai Reiche): Vadovas regierungsratas Karlas Tymanas (Karl Thiemann), nuo 1941 m. liepos – SS oberšturmbanfiureris ir oberregierungsratas Joachimas Doimlingas (Joachim Deumling), nuo 1943 m. liepos – SS šturmbanfiureris ir regierungsratas Haras Tomsenas (Harro Thomsen).
      • IV D 3 (Pasitikėjimo centrai, užsieniečiai iš priešiškų valstybių): SS hauptšturmfiureris ir kriminalratas Erichas Šrioderis (Erich Schröder), nuo 1941 m. vasaros – SS šturmbanfiureris Kurtas Geisleris (Kurt Geißler).
      • IV D 4 (Okupuotos teritorijos: Prancūzija, Liuksemburgas, Elzasas ir Lotaringija, Belgija, Nyderlandai, Norvegija, Danija): Vadovas SS šturmbanfiureris ir regierungsratas Berhardas Baatzas (Bernhard Baatz).
    • IV E (Kontražvalgyba). SS šturmbanfiureris ir regierungsratas Valteris Šelenbergas (Walter Schellenberg). Nuo 1941 m. liepos – SS šurmbanfiureris Valteris Hupenkothenas (Walter Huppenkothen).
    • IV P (Santykiai su užsienio policijomis). Kriminalratas Alvinas Viperis (Alwin Wipper), nuo 1941 m. rugpjūčio.
  • V valdyba (Amt V). Kriminalinė policija (Kripo) – Vadovas SS grupenfiureris Artūras Nebė (Arthur Nebe). Nuo 1944 m. rugpjūčio 15 d. – SS oberšturmbanfiureris ir oberregierungsratas Frydrichas Pacingeris (Friedrich Panzinger). Užsiėmė nepolitiniais, rimtais kriminaliniais nusikaltimais (prievartavimais, žmogžudystėmis, padegimais). Ši valdyba dar buvo žinoma ir kaip Reichskriminalpolizeiamt ('Reicho kriminalinės policijos valdyba'), RKPA.
    • V A (Kriminalinė politika ir prevencija). SS štandartenfiureris Paulius Verneris (Paul Werner).
    • V B (Tardymas). Regierungs- ir kriminalratas Georgas Galcovas (Georg Galzow).
    • V C (Kriminalistinės technikos ir paieška): Oberregierungs- ir kriminalratas Volfgangas Bergeris ( Wolfgang Berger).
    • V D (Kriminalistinis Saugumo policijos institutas). SS oberšturmbanfiureris ir oberregierungs- ir kriminalratas dr. inž. Valteris Heesas (Walter Heeß).
  • VI valdyba (Amt VI). Užsienio saugumo tarnyba (Ausland-SD) – Vadovas SS brigadefiureris Heincas Jostas (Heinz Jost), o vėliau – SS brigadefiureris Valteris Šelenbergas (Walter Schellenberg). Tai buvo SS užsienio žvalgyba.
    • VI A (Bendrasis užsienio žvalgybos skyrius): SS oberšturmbanfiureris Albertas Filbertas (Albert Filbert), nuo 1944 m. sausio – SS štandartenfiureris Martinas Zandbergeris (Martin Sandberger).
    • VI B (Vokietijai ir Italijai pavaldžios teritorijos Europoje, Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose): 10 skyrių (vok. Referaten). Vadovas nuo 1943 m. – SS štandartenfiureris Eugenas Šteimlė (Eugen Steimle).
    • VI C (Rytai, Rusijai ir Japonijai pavaldžios teritorijos): 11 skyrių. Vadovai 1941 m. balandis – 1942 m. kovas: SS oberšturmbanfiureris ir oberregierungsratas Heincas Grefė (Heinz Gräfe); 1942 m. kovas – 1943 m.: SS šturmbanfiureris Erichas Hengelhauptas (Erich Hengelhaupt).
    • VI D (Vakarai, Anglijai ir JAV pavaldžios teritorijos): 9 skyriai. Vadovai Hansas Daufeldtas (Hans Daufeldt), nuo 1942 m. rugsėjo – SS šturmbanfiureris Teodoras Pefgenas (Theodor Paeffgen).
    • VI E (Nuotaikų priešų šalyse tyrimas): 6 skyriai. Vadovai: SS oberšturmbanfiureris Helmutas Knochenas (Helmut Knochen), nuo 1942 m. birželio – SS oberšturmbanfiureris Valteris Hameris (Walter Hammer).
    • VI F (Techninės žvalgybos užsienyje priemonės): 7 skyriai. Vadovas SS oberšturmbanfiureris Valteris Raufas (Walter Rauff).
    • VI G (Moksliniai žvalgybos metodai ir vokiškosios dvasios panaudojimo politika): įkurta 1942 m. Vadovas SS hauptšturmfiureris Vilfrydas Kralertas (Wilfried Krallert).
    • VI S (Diversijos, kova su pasipriešinimu): įkurta 1943 m. Vadovas SS hauptšturmfiureris Otas Skorcenis (Otto Skorzeny).
  • VII valdyba (Amt VII). Pasaulėžiūros tyrimų ir įvertinimo valdyba (Weltanschauliche Forschung und Auswertung) – Vadovas SS brigadefiureris prof, dr. Francas Ziksas (Franz Six), o vėliau – SS oberšturmbanfiureris Paulius Ditelis (Paul Dittel). Atsakė už ideologines užduotis. Kūrė priešžydišką, antimasoninę propagandinę medžiagą. Tyrė viešąją nuomonę ir stebėjo visuomenės nacistinį indoktrinavimą.
    • VII A (Medžiagos rinkimas): Vadovas SS oberšturmbanfiureris ir oberregierungsratas Paulius Mylius (Paul Mylius).
    • VII B (Medžiagos parengimas).
    • VII C (Archyvas, muziejus ir specialieji moksliniai tyrimai).

IV valdyba (Gestapas) ir V valdyba (Kripo) sudarė saugumo policiją (Sicherheitspolizei, SiPo), kuri atliko didžiąją dalį darbo surenkant žydus, čigonus ir kitus priešais paskelbtusd žmones, siuntė juos į koncentracijos ir naikinimo stovyklas okupuotose Lenkijoje ir Ukrainoje.

Karo su TSRS pradžioje RSHA valdė ir kai kuriuos SS kariuomenės dalinius, kuriuos Himleris neperdavė armijos vadovybei (OKH). Šie daliniai (1-oji ir 2-oji SS pėstininkų brigados bei SS kavalerijos brigada) buvo suformuoti iš ankstesnio SS Kaukolės junginiams priklausiusių štandartų, prižiūrėjusių koncentracijos stovyklas. Šie daliniai buvo skirti ne frontui (nebent ypatingais atvejais), o vykdyti policines ir saugumo akcijas okupuotose teritorijose kaip ir einzacgrupės.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. McNab, Chris. The SS: 1923–1945, p 41.
  2. „Nuremberg Trial Proceedings, Vol 20, Day 194“. Nuoroda tikrinta 3 January 2009. 
  3. 3,0 3,1 3,2 Lumsden, Robin. A Collector’s Guide To: The Allgemeine – SS, p 83.
  4. Rich, Norman (1992). Hitler's War Aims: Ideology, the Nazi State, and the Course of Expansion. W. W. Norton & Company.
  5. 5,0 5,1 Lumsden, Robin. A Collector’s Guide To: The Allgemeine – SS, p 84.
  6. Longerich, Peter. Heinrich Himmler: A Life, p 470.
  7. Reitlinger, Gerald. The SS, Alibi of a Nation, 1922–1945, p 138.
  8. Lumsden, Robin. A Collector’s Guide To: The Allgemeine – SS, pp 83–84.