Apskritalapė kriaušlapė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Pyrola rotundifolia
Apskritalapė kriaušlapė (Pyrola rotundifolia)
Apskritalapė kriaušlapė (Pyrola rotundifolia)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Dilenijažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Dilleniidae)
Šeima: Erikiniai
(Wikispecies-logo.svg Ericaceae)
Gentis: Kriaušlapė
(Wikispecies-logo.svg Pyrola)
Rūšis: Apskritalapė kriaušlapė
(Wikispecies-logo.svg Pyrola rotundifolia)
Binomas
Pyrola rotundifolia
L.

Apskritalapė kriaušlapė (lot. Pyrola rotundifolia, angl. Round-leaved wintergreen, vok. Rundblättriges Wintergrün) – erikinių (Ericaceae) šeimos kriaušlapių (Pyrola) genties augalas. Liaudyje dar žinomas kaip karnalinis, obeliuška, obellapė, užgina, užgiris ir kt.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iliustracija iš Flora von Deutschland, Österreich und der Schweiz (1885)

Tai daugiametis, 10–35 cm aukščio augalas. Turi trapų, šakotą, šliaužiantį šakniastiebį ir šaknis, siekiančias 20 cm gylį. Stiebas kylantis, tribriaunis, plikas, žalias, kartais rausvas. Lapai pamatiniai, apskriti, kartais kiaušiniški, iki 4 cm ilgio ir 3 cm pločio, bukaviršūniai, odiški, blizgantys, žaliuoja per žiemą, išsilaiko 2–3 metus.

Maloniai kvepiantys žiedai po 10–25 susitelkę į purią, daugiašalę kekę. Žiedkočiai išlinkę, apie 5 mm ilgio. Taurelės skiltys plačios. Taurėlapiai būna lancetiški, iki 5,5 mm ilgio, žali ar raudoni. Vainikėlis varpiškas, rausvas ar baltas, 8–12 mm ilgio. Vainiklapiai penki, stori, beveik apskriti, kiek įgaubti. Liemenėlis ilgesnis už vainiklapius, sustorėjusia viršūne. Kuokelių dešimt, dulkinės geltonos.

Žydi birželio–liepos mėnesiais. Vaisius – suplota, rutuliška, 6–8 mm skersmens dėžutė. Sėklos labai smulkios.

Paplitimas ir augavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savaime paplitusi Vakarų ir Vidurio Sibire, Rytų, Vidurio ir Šiaurės Europoje, reta Vakarų ir Pietų Europoje. Lietuvoje dažniausia iš visų kriaušlapių.

Auga spygliuočių ir mišriuose miškuose, kur auga mėlynės (Vaccinium myrtillus), bruknės (Vaccinium vitis-idaea), raistuose ant kupstų, papelkiuose, daugiausia paunksnėje. Mėgsta rūgščius, pakankamai drėgnus, puveningus dirvožemius.

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Augalas nuodingas. Žaliose augalo dalyse yra arbutino, erikolino, tanidų, vitamino C.

Sistematika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra išskiriamas vienas porūšis – Pyrola rotundifolia subsp. maritima (Kenyon) E.F.Warb.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka