Pereiti prie turinio

Anykščių senosios kapinės

Pridėti nuorodas
Koordinatės: 55°30′54″š. pl. 25°05′24″r. ilg. / 55.515125°š. pl. 25.090033°r. ilg. / 55.515125; 25.090033
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Anykščių senosios kapinės

Įamžintos senosios kapinės prie koplyčios
Anykščių senosios kapinės
Anykščių senosios kapinės
Koordinatės
55°30′54″š. pl. 25°05′24″r. ilg. / 55.515125°š. pl. 25.090033°r. ilg. / 55.515125; 25.090033
Vieta Anykščių rajono savivaldybė
Seniūnija Anykščių seniūnija
Plotas 3 ha
Naudotas nuo XIX a. pr.
Registro Nr. 15690, 16782, 17243, 17244,
17245, 17246, 38890, 25695

Anykščių senosios kapinės – riboto laidojimo civilinės kapinės, esančios Anykščių miesto pakraštyje, Vilniaus gatvės gale. Užima 3 ha teritoriją.[1] Jos dar vadinamos pagrindinėmis miesto kapinėmis,[2] kuriose leidžiama laidoti į šeimų kapavietes. Priešais pagrindinius kapinių vartus, priešingoje gatvės pusėje įrengtos sovietinių karių, žuvusių Antrajame pasauliniame kare kapinės. Užlaidojus senąsias kapines, XX a. pabaigoje į pietus už miesto, Vilniaus g. tęsinyje, Jurzdiko kaimo teritorijoje buvo skirtas sklypas įrengti Anykščių naujosioms kapinėms. Seniausios miesto kapinės buvo prie tos pačios Vilniaus gatvės, apie 0,7 km į centro pusę, šalia Anykščių koplyčios. Jos panaikintos, pažymėtos atminimo paminklu. Greta išlikę senųjų medžių.[3][4]

Keletą kapinių (dvejas senąsias, naująsias ir sovietinių karių) jungianti dabartinė Vilniaus gatvė yra viena seniausių Anykščiuose, susiformavusi Vilniaus–Livonijos kelyje. Tarpukaryje ši gatvė buvo suskirstyta į dvi: Bažnyčios ir Kauno gatves. Sovietiniais metais ji vadinosi čia žuvusio ir palaidoto SSRS didvyrio A. Šagalovo gatve.

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kol bažnytinė valdžia XVIII–XIX a. sandūroje nenurodė kurti kapinių užmiesčiuose, anykštėnai buvo laidojami šventoriuje. Statant naują Anykščių bažnyčią, buvo išjudinti daugybės ten besiilsinčių kūnai. Jų kaulai surinkti ir palaidoti šiaurinėje šventoriaus dalyje, netoli tvoros. Juos vėl teko atkasti, vėliau įrenginėjant lietaus vandens nutekėjimo vandentakius.[3]

Pirmosios Anykščių miesto kapinės buvo įrengtos istorinėje bažnyčios žemėje Jurzdike. Pradėtos naudoti maždaug XIX a. pradžioje. Buvo aptvertos akmenų mūro su čerpių stogeliu tvora, pastatyti mediniai vartai. Apie 1861 m. pastatyta kapinių koplyčia. Ja anykštėnai naudojosi, kol buvo statoma naujoji bažnyčia. Galiausiai kapinės užsipildė, nebeliko vietos laidoti, tapo šiek tiek apleistos. 1934 m. rugpjūčio 31 d. suburta komisija kapinėms apžiūrėti. Utenos apskrities gydytojas, viršaitis ir parapijos klebonas Juozas Norvila nustatė, kad 1 ha plotą užimančios senosios kapinės buvo atsidūrusios tankiai apgyvendintoje miesto dalyje, perpildytos – kasant duobes pasipila daug kaulų, antkapiai apaugę krūmais. Civilinei valdžiai pritarus, 1935 m. sausio 28 d. vyskupas Kazimieras Paltarokas raštu paliepė J. Norvilai numirėlių senosiose kapinėse nebelaidoti.[3]

1963 m. rugpjūčio 15 d. senosios kapinės buvo likviduotos.[2] Ne visos kapavietės prie koplyčios turėjo šeimininkus, buvo užmirštos, todėl pasiliko senoje vietoje. Apie 1980 m. sovietinė valdžia kapines galutinai sunaikino.[3] Užmiršti, bešeimininkiai senieji paminklai buvo išvežti į Svėdasų karjerą ir sumalti į skaldą, į metalo laužą priduoti metaliniai kryžiai bei tvorelės. Nugriauta kapines juosusi akmeninė tvora. Amžininkai prisimena, kad buldozeriams lyginant teritoriją, kasant griovius komunikacijoms, aplinkui mėtėsi kaulai, buvo išplėštos kriptos, atidaryti karstai. Naikinant kapines išsaugota tik kapinių koplyčia. 1985 m. ji pakeitė išvaizdą ir paskirtį – buvo rekonstruota ir iš dalies pridengta betono ir stiklo gaubtu pagal architekto Gedimino Baravyko projektą. Čia įsikūrė civilinės metrikacijos įstaiga, renginių salė. Naujojo tūrio centre eksponuojama grafų Venclovavičių koplyčia-mauzoliejus. Pastatą supa nedidelis senų medžių parkas.

Pirmosioms senosioms kapinėms atminti 2013 m. netoli koplyčios pastatytas paminklas – skulptūrinė šventųjų vartų (trijų kryžių) kompozicija (skulp. Antanas Žukauskas). Akmeninėje plokštėje padarytas fundatorių įrašas: „Čia palaidotų anykštėnų atminimui, tarp jų savo senelio Juozapo, prosenelių Kazimiero ir Julijonos ir proprosenelių Jokūbo ir Kotrynos Avižų. Paminklą dovanoja Aldona ir Algirdas Avižieniai“.[2]

Pagrindinės XX a. Anykščių kapinės (dabar – Anykščių senosios, riboto laidojimo kapinės) yra pietiniame miesto pakraštyje, jose toliau laidojama šeimų kapavietėse. Anykščių šilelio pakraštyje, mišku apaugusioje laukymėje kapinės atidarytos dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Jas pašventino 1901–1914 m. klebonu dirbęs Juozapas Vembrė. Teritorija buvo aptverta ant medinių stulpelių ištempta spygliuota viela. Buvo skirtas ir kampelis nekrikštytiems vaikams bei nekatalikams laidoti. Tos kapinės, praplėstos 1956 m., padidėjo iki 3 hektarų.

Kultūros paveldas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapinėse yra Kultūros vertybių registre įrašytų paveldo objektų:[2]

  • Kapinių pakraštyje ant suformuotos kalvelės 1989 m. pastatytas paminklinis tremtinių kryžius „Tautos kančia – mano kančia“ (tautodail. Jonas Tvardauskas ir Liudas Tarabilda, archit. Gintautas Navickas). Kryžmos fasadinės dalies horeljefe bei stiebo fasadinėje dalyje medžio raižiniais atspindima tremtinių tragedijos tema.[5]
  • Rašytojos Bronės Buivydaitės-Tyrų Duktės antkapinis, riedulio formos plokščias paminklas (archit. Violeta Butkuvienė) su portretiniu bareljefu bei epitafija: „Išėjau į šviesą, kad praregėčiau tiesą“.[6] Šeimos kapavietėje šalia stūkso angelo skulptūra ant aukšto postamento.
  • 1863-1864 m. sukilimo dalyvio, knygnešio, Šlavėnų dvaro savininko Gustavo Bžozovskio-Brazausko (1841-1906) kapas.[7] Jį žymi rusvai pilko šlifuoto granito obeliskas ant postamento ir lenkiškas memorialinis įrašas. Buvo palaidotas senosiose kapinėse prie koplyčios. Likviduojant šias kapines, 1964 m. palaikai ir paminklas perkelti į naują šeimos kapą Anykščių senosiose kapinėse.[8]
  • Gydytojo ir švietėjo Juozo Brazaičio (1850-1926) kapas.[9] Stovi tamsiai pilko granito stela su akmeniniu kryžiumi viršuje.
  • 1922 m. žuvusių Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvių 1-ojo husarų pulko eilinių Prano Damijonaičio ir Alfredo Eglės kapai, 1930 m. paženklinti betoniniais Lietuvos kario kryžiais.[10]
  • 1922 m. žuvusio Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvio 1-ojo husarų pulko eilinio Jurgio Pauliukevičiaus kapas, 1930 m. paženklintas betoniniu Lietuvos kario kryžiumi.[11]
  • Knygnešio Valerijono Laskausko (1872-1932) kapas.[12] Stovi rudo akmens paminklas su akmeniniu kryžiumi viršuje, su metaline lentele ir įrašu „Knygnešys“. Antkapio bareljefas neišlikęs – XX a. pabaigoje buvo nuplėštas.
  • Knygnešio Felikso Kairio (1855-1925) kapas.[13] Ženklina originalus, žemas akmeninis skulptūrinis paminklas (tautodail. Algis Marijonas Ladiga) su įrašais metalinėse lentelėse.

Žymūs palaidojimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senosiose kapinėse palaidota daug žinomų XIX–XX a. anykštėnų, kurie prisimenami per A. Baranausko ir A. Žukausko-Vienuolio memorialinio muziejaus rengiamas ekskursijas-pasivaikščiojimus.

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vikiteka: Anykščių senosios kapinės – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  1. ↑ Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių sąrašas. 1. Anykščių senosios kapinės anyksciai.lt
  2. ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Anykščiai anykstenai.lt
  3. ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 Anapus saulės: Anykščių kapinės anyksta.lt
  4. ↑ Senąsias Anykščių kapines mena šimtamečiai medžiai nyksciai.lt
  5. ↑ „Tremtinių paminklas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  6. ↑ „Rašytojos Bronės Buivydaitės-Tyrų Duktės kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  7. ↑ „Gustavo Bžozovskio kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  8. ↑ Gustavas Brazauskas
  9. ↑ „Juozo Brazaičio kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  10. ↑ „Lietuvos karių Prano Damijonaičio ir Alfredo Eglės kapai“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  11. ↑ „Lietuvos kario Jurgio Pauliukevičiaus kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  12. ↑ „Knygnešio Valerijono Laskausko kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  13. ↑ „Knygnešio Felikso Kairio kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Anykščių_senosios_kapinės&oldid=7444063"