Šlavėnų dvaras
55°29′43″š. pl. 25°06′01″r. ilg. / 55.495333°š. pl. 25.10017°r. ilg.
| Šlavėnų dvaras | |
|---|---|
 Kaimo gatvė su dvaro ūkio pastatais
| |
| Vieta | Šlavėnai, Anykščių rajonas |
| Įkurtas | XVI a. |
| Bajorų giminės | Juozapas Kušeliauskas Mikuličiai Mingailai Brazauskai Mašiotai |
| Parkas | Želdinių fragmentai |
| Pastatų būklė | Ūkio pastatai (tebenaudojami) |
| Savininkas | Čepukai |
Šlavėnų dvaras – buvusi dvaro sodyba Šlavėnų kaime, Anykščių rajone, prie kelio 1225 Šlavėnai–Kurkliai II–Kolonija . Pagrindiniai dvaro rūmai neišliko, yra nemažai tebenaudojamų ūkinių pastatų, galima įžiūrėti parko alėjas. Tebestovi tvartai, svirnas, klėtis, telkšo tvenkinys, susijungiantis su Šlavės upeliu. 1992 m. dvaro likučiai buvo grąžinti turto paveldėtojams Čepukams.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Istoriniuose šaltiniuose Šlavėnų dvarai minimi nuo 1596 m. XVIII a. ir XIX a. pradžioje Šlavėnų latifundiją sudarė trys dvarai ir kaimas prie jų, kuriuos valdė Ukmergės apskrities maršalka Juozapas Kušeliauskas (?–1806) ir kiti valdytojai.
Apie 1830–1840 m. latifundija buvo išskirstyta trims savininkams, dvarus perėmė ir įsigijo Mikuličiai, Mingailai ir Brazauskai. XIX a. antrojoje pusėje Mikuličių dvarą perpirko ir prie savo tėvonijos prijungė Gustavas Brazauskas (1841–1906), suformavęs Didžiųjų Šlavėnų Brazauskų dvarą, išlikusį ir XX a. pradžioje po jo mirties, kai jame toliau šeimininkavo G. Brazausko našlė Jadvyga Mikalauskaitė-Brazauskienė (1845–1915). Apie 1930 m. šį dvarą paveldėjo ir iki nacionalizacijos 1940 m. valdė Mašiotai (Ona Brazauskaitė-Mašiotienė). Pas Mašiotus 1930 m. lankėsi Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.
Mingailai nuo XIX a. vidurio iki 1940 m. valdė Mažuosius Šlavėnus. Dalį dvaro nuomojosi ir valdė Mašiotų ir Mingailų giminaičiai: Jurgis Čepukas, Vaišvilai, Bagdonas.
1923 m. Šlavėnų dvare buvo 4 sodybos – 77 gyventojai. 1949 m. Šlavėnų kaimas buvo įjungtas į „Piliakalnio“ kolūkį, vėliau, stambinant ūkius, jis pateko į Puntuko kolūkį.