Anykščių geležinkelio stotis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Koordinatės: 55°31′57.33″N 25°6′31.04″E / 55.5325917°N 25.1086222°E / 55.5325917; 25.1086222

Anykščių geležinkelio stotis
Siaurojo geležinkelio stoties pastatas
Siaurojo geležinkelio stoties pastatas
Šalis Lietuva
Gyvenvietė Anykščiai
Platformų skaičius 1
Linijų skaičius 1
Aptarnaujanti įmonė VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis
Atidaryta 1901 m.
Stotis 2009 m.
Tu2 lokomotyvai Anykščių stotyje

Anykščių geležinkelio stotis – XIX a. technikos, architektūros ir kultūros paminklas Anykščiuose, pastatytas 1901 m. Stotis įsikūrusi miesto šiaurinėje dalyje, Vilties g. 2, prie siaurojo geležinkelio ruožo Rubikiai-Anykščiai-Panevėžys. Tai Aukštaitijos siaurojo geležinkelio, nuo 1996 m. turinčio kultūros paveldo objekto statusą, dalis (unik. kodas 21944 ).[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anykščių geležinkelio stotis pradėta eksploatuoti 1901 m. (vietos siauruko pradžia – 1899 m.). 19291940 m. traukiniai per Anykščius važiuodavo keletą kartų per dieną. Stoties darbas buvo intensyviausias 19501980 m. Pokaryje iš Anykščių stoties siaurukas veždavo fabriko „Anykščių vynas“, veltinių fabriko „Spartakas“ produkciją, javus į Berlyną, kvarcinį smėlį į Panevėžį. Per metus būdavo išvežama apie 200 000 tonų smėlio. Anykščių stotis taip pat priimdavo įvairiausių krovinių. Nuo 1957 m. garvežiai buvo pradėti keisti į šilumvežius. 19701988 m. iš Anykščių geležinkelio stoties buvo išvežama kasmet iki 93 tūkst. tonų ir čia atvežama iki 110 tūkst. tonų įvairių krovinių, per metus išvykdavo apie 17 tūkst. keleivių.

Nuo 1999 m. rudens siauruku nebevežami kroviniai (kvarcinis smėlis), o 2001 m. nutraukti ir reguliarūs keleiviniai reisai. Dabar siauruoju geležinkeliu traukinys iš Anykščių stoties išvyksta tik į iš anksto užsakytas keliones.

Prie stoties pastato pritvirtinta memorialinė lenta, bylojanti apie sovietmečio masinius trėmimus:„1941.06.14 ir 1948-1951 metais iš šios geležinkelio stoties į Sovietų Sąjungos gilumą buvo masiškai tremiami Lietuvos gryventojai“.

Muziejus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bėgių kelynas, kairėje – vandens bokštas

A. Baranausko ir A. Žukausko-Vienuolio memorialinis muziejaus darbuotojai 1999 m., artėjant siaurojo geležinkelio 100-mečiui, stotyje pradėjo kurti Siauruko muziejų. Dabar čia įrengta siaurojo geležinkelio istorijos ekspozicija, siūlomos įvairios pramogos. Muziejininkai iš visų Lietuvoje buvusių siauruko ruožų sukaupė įvairių siaurojo geležinkelio istorijos eksponatų: įrangos, fotografijų, dokumentų. Taip pat muziejus naudojasi dalimi geležinkelio stoties pastatų ir kelių. 20022003 m. muziejus įgyvendino projektą „Siaurojo geležinkelio muziejaus rekonstrukcija“. Išsiplėtė komplekso pristatymo ir pramogų galimybės: konservuoti ir suremontuoti riedmenys, įrengta stoginė jiems apsaugoti, įsigyta drezinų, vagonėlių pramogoms, kitų eksponatų, toliau tvarkoma geležinkelio aplinka.

Išlikęs beveik nepakitęs visas stoties kompleksas: dviaukštis stoties pastatas su autentiškais fasadais ir puošnia drožyba, vandens bokštas, prekių sandėliai, erdvi akmenimis grįsta prekių aikštė, traukos priemonės, bėgiai, iešmai, gyvenamieji namai, 96 m ilgio plieninis kniedytas siauruko tiltas per Šventosios upę. Stotyje išliko visa senoji vandentiekio sistema. Vanduo iš Šventosios buvo siurbliu pumpuojamas į vandens bokštą, iš kurio pildydavo Panevėžio link vykstančius garvežius, o Švenčionėlių link vykstančius garvežius pripildydavo iš vandens kolonos. Garo lokomotyvus pakeitus dyzeliniais, vandens bokštai nebeteko funkcinės reikšmės.

Pirmajame stoties pastato aukšte tebenaudojamas pagal paskirtį originalus kasos langelis. Įvairiose stoties patalpose įsikūrusi siaurojo geležinkelio muziejinė ekspozicija. Stoties pastate atkurta senojo stoties viršininko kabineto aplinka, buvusiame prekių sandėlyje eksponuojami senoviniai kelionės reikmenys, signalinės ryšio priemonės, žibintai, švilpukai, didžiulės svarstyklės ir kiti eksponatai. 2000 m., išvežant vagonus į metalo laužą, Anykščių stotyje buvo palikti įvairūs siauruko riedmenų pavyzdžiai: prekinis dengtas vagonas, platforma, cisterna, dengtas vagonas (ledainė). 2003 m. pristatytas modernus paviljonas likusiems riedmenims eksponuoti, suremontuoti įvairių tipų vagonai, iš Švenčionėlių parvežtas 1949 m. gamybos garvežys. „Škodos“ gamykloje pagamintas Kč 4-107 („Kukuška“) yra tapęs svarbiu geležinkelio stoties akcentu.

2001 m. besiplečianti muziejaus ekspozicija buvo įvardinta kaip reikšmingiausias Anykščių kultūros faktas ir apdovanota Anykščių savivaldybės įsteigta Teresės Mikeliūnaitės kultūros premija.[2] Ateityje planuojama įrengti ekspozicijas buvusiame vandens bokšte, pagrindiniame stoties pastate, gausinti ekspoziciją buvusiame prekių sandėlyje (pakhauze).

Susisiekimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš Anykščių stoties vasaros sezono metu (nuo gegužės iki spalio mėnesio) vyksta reguliarūs reisai siauruku: Anykščiai – Rubikiai – Anykščiai, Anykščiai – Troškūnai – Anykščiai.

Geležinkelio ruožas

Railway station template image.svg

Anykščiai


Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Geležinkelis“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-03-11. 
  2. http://www.baranauskas.lt/lt/left/apie-mus/siauruko-muziejus/ Anykščių siauruko muziejinė ekspozicija

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka